Perskirstytos lėšos padės išlaikyti balansą tarp ūkininkų ir gamtos
Šalies pareiškėjams jau išmokėta trečdalis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) lėšų, tačiau priemonės įgyvendinamos labai skirtingai. Šią savaitę įvykusiame KPP Stebėsenos komiteto, kurį sudaro Žemės ūkio ir kitų ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, posėdyje buvo ne tik pristatyta programos priemonių įgyvendinimo eiga, bet ir svarstytas lėšų perskirstymas tarp programos priemonių bei atrankos kriterijų keitimas.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, nuo programos įgyvendinimo pradžios surengti 57 kvietimai teikti paraiškas, šiemet įvyks dar 34. Programos lėšomis modernizuotos 2023 žemės ūkio valdos, sukurta 10 perdirbimo įmonių, paremti 2005 smulkūs ūkiai, įsikūrė 255 jaunieji ūkininkai, pareiškėjams pakeista 1540 asbestinių stogų, konsultuoti 1388 ūkininkai. „Už viešuosius pinigus turi būti sukurtos viešosios gėrybės. Labai gaila, tačiau kol kas blogiausiai sekasi kurti naujas darbo vietas. Tokių tėra 26, o tai gerokai atsilieka nuo mūsų planų“, – kalbėjo direktorė.
Kaip problemines sritis direktorė įvardijo paramą rizikos valdymui, biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų, miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui, agrarinei aplinkosaugai, LEADER programai (vietos plėtros strategijų įgyvendinimui), ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, taip pat investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai, visų rūšių mažos apimties infrastruktūrai.
Siekdamas balanso tarp ūkininkų ir gamtos, Stebėsenos komitetas pritarė ŽŪM pasiūlymui pakeisti KPP finansinį planą ir padidinti paramą lėšų pritrūkusioms priemonėms „Parama smulkiems ūkiams“ (numatyta 15 mln. Eur) ir „Natura 2000 išmokos ir su Bendrąja vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ (numatyta 12,4 mln. Eur). Šios lėšos bus perskirstytos iš ne tokių populiarių priemonių kaip žemdirbių konsultavimo, agroaplinkosaugos, miško įveisimo ir kt. Detalus finansinio plano pakeitimo projektas ir pagrindimai dėl lėšų poreikio ir galimybių perskirstyti lėšas iš kitų priemonių, veiklos sričių, bei įtakos KPP rodikliams bus pateiktas tvirtinti Europos Komisijai (EK), kuri ir priims galutinį sprendimą dėl pasiūlyto lėšų perskirstymo.
Komiteto posėdyje diskutuojant, kaip galima būtų padidinti susidomėjimą kai kuriomis nepopuliariomis priemonėmis, pritarta pasiūlymui tam tikroms priemonėms palengvinti paramos gavimo sąlygas ir taikyti sąskaitų apmokėjimo bei išlaidų kompensavimo su avansu mokėjimo būdus. Atsisakyta ir administracinę naštą didinančio griežto įsipareigojimo pareiškėjui apdrausti visą turtą, kuriam įsigyti panaudota parama – pasiūlyta turtą drausti tik tada, kai tai tikrai būtina.
Siekiant padidinti priemonės „Rizikos valdymas“ populiarumą ir skatinti pasinaudoti draudimo įmokų kompensavimu, nuspręsta praplėsti ūkinių gyvūnų ligų sąrašą.
Didžiausių Stebėsenos komiteto diskusijų sulaukė priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ nuostatų, kompensacinių dydžių pakeitimo ir tinkamumo gauti paramą sąlygų keitimas. Gamtinių kliūčių priemonė orientuota į tuos regionus, kuriuose yra iš esmės blogesnės nei vidutinės šalyje ūkininkavimo sąlygos, lemiančios nepakankamą ūkininkaujančiųjų pajamų lygį. Lietuvoje daugiau kaip 44 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, todėl ši priemonė – ypač svarbi.
Peržiūrėjus vietovių su gamtinėmis kliūtimis teritorijas ir išskyrus jas pagal biofizikinius ir ekonominius kriterijus, sudarytas naujas mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis, kuris bus teikiamas Europos Komisijai derinti ir tvirtinti. EK pritarus, bus keičiama KPP ir nuo 2018 m. kompensacinės išmokos dėl gamtinių kliūčių bus skiriamos vadovaujantis jau naujuoju žemėlapiu. „Padarėme išvadą, kad pats aiškiausias nenašių žemių išskyrimo kriterijus yra žemės našumo balas, taip pat žiūrėjome į grūdinių kultūrų, kurios labiausiai reaguoja į dirvožemio kokybės skirtumus, derlingumą. Tai objektyviausia, ką galime turėti, naudodamiesi naująja EK metodika ir ES paramos kaimo plėtrai reglamentu“, – sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Prie didelių gamtinių trūkumų turinčių seniūnijų turėtų būti priskirta 220 seniūnijų, kurių bendras remtinas žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarytų 1,025 mln. hektarų. Išliks seniūnijų suskirstymas į didelio (iki 32 žemės našumo balų) ir mažo (iki 34 žemės našumo balų) nepalankumo vietoves. Planuojama, kad didelio nepalankumo vietovėse išmokos dydis 2018 m. sudarys 80 proc., o mažo nepalankumo vietovėse – 65 proc. prarastų pajamų ir papildomų išlaidų, lyginant su palankiomis ūkininkauti vietovėmis. Išliks ir išmokų dydžių diferencijavimas, t. y. ūkiams, viršijantiems 100 ha plotą, mokėjimų dydžiai proporcingai mažės.
Stebėsenos komitete taip pat pritarta reikalavimui, jog norint gauti paramą už pievas (ganyklas), patenkančias į didelių gamtinių trūkumų turinčias teritorijas, reikės turėti bent 0,25 sąlyginių gyvulių hektarui.
Stebėsenos komiteto nariai pasisakė už intensyvaus karsto zonoje esančių seniūnijų skaičiaus sumažinimą iki 7 seniūnijų, tačiau su sąlyga, kad bus panaikinti aplinkosauginiai reikalavimai karsto vietovėse, kurios nepateks į naująjį žemėlapį.
