Perspėja vairuotojus: net ir menkutis incidentas kelyje gali virsti tūkstantine bauda

Vis trumpėjantis paros šviesusis laikotarpis, vienas kitą keičiantis sniegas ir lietus bei minusinė temperatūra gerokai pablogino sąlygas vairuotojams – kartais į kelionę tenka išsiruošti esant prastam matomumui ar asfaltą padengus ledui. Deja, bet dėl slidaus kelio ir stovėjimo aikštelių paviršiaus įvyksta daugybė smulkių eismo įvykių, jų metu apgadinami ne tik automobiliai, bet ir stulpai, atitvarai. Nukenčia ir degalinių kolonėlės. Nors kartais žala vos matoma, tačiau draudimo specialistas primena, kad net ir mažas svetimo turto grybštelėjimas, jei jis tinkamai neužfiksuojamas, vėliau gali sugrįžti ir daugiau nei tūkstantį eurų siekiančiomis baudomis.

Nukenčia stulpai ir atitvarai

Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, žiemos metu ypač išauga incidentų ne tik gatvėse, bet ir automobilių pilnuose daugiabučių kiemuose bei stovėjimo aikštelėse. Visgi, anot draudimo specialisto, vis dažnesni kelio atitvarų ir ženklų, apšvietimo stulpų, tvorų, automobilių stovėjimo aikštelių užtvarų ar pastatų fasado elementų apgadinimai šaltuoju metų periodu neturėtų stebinti.

„Lauke oro sąlygos nemalonios, pasnigus susidaro pusnys, tad kartais galime nepastebėti įvairių kliūčių. Vairavimo sąlygas apsunkina ir tai, kad vis dažniau vairuojame tamsiuoju paros metu, matomumą blogina apledėję bei aprasoję automobilių langai, šlapdriba ir lietus, o kartais išvengti susidūrimo nepavyksta ir dėl ledu padengto kelio paviršiaus“, – apibendrina ERGO atstovas.

R. Bieliausko teigimu, šiemet jau užfiksuota daugiau kaip 30 tūkstančių draudžiamųjų įvykių, kurių vieno vidutinė atlyginama žala – kiek daugiau nei 1,2 tūkstančio eurų. Ankstesnių metų ERGO duomenimis, iki pandemijos ir įvairių ribojimų, daugiausiai incidentų buvo fiksuojama būtent gruodžio ir sausio mėnesiais, tad draudžiamųjų įvykių skaičius šiemet dar gali gerokai išaugti.

Neįvertina pavojų

Visgi nors įvykių užfiksuojama daug, anot R. Bieliausko, didžioji jų dalis baigiasi be didelių nuostolių – dėl nedidelio greičio išvengiama sužalojimų, transporto priemonės taip pat nukenčia nestipriai, kartais įbrėžimai vos matomi. Visgi tai ir savotiška meškos paslauga vairuotojams – tarp jų vis dar įsišaknijęs įsitikinimas, kad eismo įvykiu laikomas tik transporto priemonių susidūrimas ir transporto priemonės apgadinimas. Kartais, nesant ryškių apgadinimų, nesiimama jokių veiksmų užfiksuoti įvykį. 

„Visgi svarbu suprasti, kad stulpai, kelio atitvarai ir kiti važiuojamojoje kelio dalyje ar šalia jos esantys objektai taip pat laikomi eismo elementais. Taigi, jei jiems padaroma žala, būtina pasirūpinti ne tik savo automobiliu, bet ir šiuo trečiųjų šalių turtu, nesvarbu, kokio dydžio nuostoliai būtų padaromi“, – teigia draudimo ekspertas.

Pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti įvykus eismo įvykiui – apie jį pranešti apgadinto turto savininkui bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. R. Bieliauskas pataria nespręsti susidariusios padėties žodiniais ar rašytiniais susitarimais, vėliau tai gali įnešti painiavos ir tapti įvairių nesusipratimų priežastimi. Jei savininko rasti nepavyksta ar neįmanoma, būtina kviesti policijos pareigūnus. 

„Net jei padaryta žala vos matoma, o transporto priemone galima tęsti kelionę, reikia iškart pranešti apie incidentą. Nes pasišalinimas iš įvykio vietos, padarius žalos už 750 eurų ar mažiau, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą numato baudą nuo 600 iki 1100 eurų“, – pataria ERGO atstovas.

Jei transporto priemonė yra drausta, o apie eismo įvykį laiku pranešama draudimo bendrovei, trečiosioms šalims padarytą žalą atlygina draudikas. Tik svarbu draudimo bendrovę informuoti kuo skubiau.