Perspėjimas biudžetinėms įstaigoms, bus persvarstoma ir Šiaulių arenos sutartis
Spaudos konferencijoje Šiaulių miesto vadovai ir kontrolieriai informavo apie pažeidimus miesto biudžetinėse įstaigose ir atskleidė, kaip toliau klostosi Šiaulių arenos sutarties istorija. Biudžetinėse įstaigose atliktų finansų valdymo pažeidimų suma viršijo 200 tūkstančių eurų. Panaši suma turėtų būti grąžinta į miesto biudžetą, jei paaiškėtų, kad Savivaldybė neprivalėjo mokėti koncesijos mokesčio Šiaulių arenos valdytojui 2016 metais.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Šiaulių mero iniciatyva Kontrolės ir audito tarnyba atliko 42-iejų miesto biudžetinių įstaigų 2016 metų finansų valdymo patikrinimus, skirtus įvertinti biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą. Net 37-iose iš jų rasta įvairaus masto pažeidimų.
„Mieste veikia apie 100 biudžetinių įstaigų, paprašėme patikrinti pusę jų. Tik keliose pažeidimų nerasta. Iš to matyti, kad tai – sisteminė bėda, visa tai tęsėsi gal dešimtmetį, bet ilgiau nesitęs. Tos 37 įstaigos bus tikrinamos dar kartą, jei vėl bus pažeidimų, teks imtis rimtų veiksmų“, – teigė meras Artūras Visockas.
Pasak laikinai einančios Savivaldybės kontrolieriaus pareigas Ingos Šimkūnaitės, buvo nustatyti atvejai, kai biudžeto lėšos naudotos avansiniams mokėjimams – buvo dengiamos ateinančių biudžetinių metų išlaidos; darbo užmokesčiui – buvo viršijami Savivaldybės tarybos nustatyti maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai; prekėms, paslaugoms ar turtui įsigyti – nors nebuvo gautas Savivaldybės tarybos sutikimas, neinformuota Savivaldybės administracija. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto asignavimų administravimo, biudžeto vykdymo ir atskaitomybės tvarkos aprašo nuostatoms.
Anot Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, įstaigose atliktų pažeidimų mastai nėra vienodi. Šešiolikai biudžetinių įstaigų, kurios apmokėjo ateinančių biudžetinių metų išlaidas ar viršijo Savivaldybės tarybos nustatytus maksimalius darbo užmokesčio dydžius bus siūloma mažinti skiriamas lėšas. Likusioms organizacijoms asignavimų mažinti nenumatoma, nes jų pažeidimai mažesni ir lėšas jų vadovai vis dėlto naudojo veiklai reikalingoms priemonėms, paslaugoms ar turtui įsigyti.
Šiaulių meras Artūras Visockas ir administracijos direktorius Antanas Bartulis taip pat išdėstė Savivaldybės poziciją dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties. Pasak miesto mero, viešosios įstaigos „Pramogų sala“ ir Šiaulių miesto savivaldybės koncesijos sutartis yra vienas blogiausių pavyzdžių.
„Dar 2012 metais Šiaulių apygardos prokuratūra bandė šią sutartį pripažinti negaliojančia, tačiau Savivaldybės tuometiniai vadovai ir koncesininkas nenorėjo iš esmės keisti ydingos sutarties“, – sakė Artūras Visockas.
Dabar svarbiausia užduotis – pakeisti šią sutartį taip, kad arenos valdytojas turėtų atitinkamus įsipareigojimus ir kad sutartį būtų įmanoma tinkamai administruoti.
Pasak Antano Bartulio, VšĮ „Pramogų sala“ jau įvykdė dalį Koncesijos priežiūros komisijos reikalavimų, tačiau šių metų koncesijos mokesčio mokėjimą Savivaldybė linkusi pristabdyti.
Pagal sutartį, koncesijos mokestį Savivaldybė turi mokėti, jei koncesininko veikla būna nuostolinga. Tačiau keleto metų nuostoliai yra gana nedideli ir finansinės apskaitos niuansai galėjo lemti, ar mokėti Savivaldybei koncesijos mokestį, ar ne. Savivaldybės vadovai abejoja, ar VšĮ „Pramogų sala“ pagrįstai mokėjo PVM nuo gauto koncesijos mokesčio, ar teisingai elgėsi 2015 metų pelnui nepriskirdama gautos kompensacijos už indėlius „Snoro“ banke. Tai galėjo turėti lemiamą įtaką koncesijos mokesčio sutaupymui, 215 tūkstančių eurų būtų likę miesto metų biudžete. Koncesininkas kol kas nevykdė sutarties sąlygos, kuri numato, kad arenos valdytojo veiklai vertinti būtų samdoma tarptautinė audito kompanija.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija