Petro Lauciaus siuvinėtų paveikslų paroda
Kraštietis Petras Laucius į Ignaliną antrąkart atvežė savo siuvinėtų paveikslų parodą. Pirmoji surengta prieš dvejus metus. Taigi šįkart jau niekas per daug nesistebėjo matydami siuvinėjantį vyrą, tačiau džiaugėsi naujais gražiais darbais. Parodoje dalyvavo ir prisiminimais dalijosi buvusi Petro auklėtoja Alfonsa Skripskienė ir klasiokai Vidmantas Čepulėnas bei pirmąją parodą paskatinęs surengti Juozas Rokas.
Petras Laucius jau daugelį metų gyvena Vilniuje. Jis gimęs Estijoje, kur tėvai buvo išvykę dirbti, tėvas anykštėnas, o motina – tikra ignalinietė. Ignalinoje Lauciai gyveno nuo 1959-ųjų. Čia prabėgo jo mokykliniai metai, o prisiminimuose liko nuostabios vasaros su maudynėmis ir žvejyba, vaikų krėstos išdaigos, nuostabi Ignalinos gamta. Petras prisimena, kaip su draugais bėgdavo maudytis į Paplovinio ežerą, čia pat moterys prie tiltelio ateidavo skalbti, o pati Ignalina buvo visai kitokia. Dabar, pasak Petro, ji labai išgražėjusi, o tada buvo tokia pilka, bet labai miela. „Tai buvo labai didelė ir gera klasė. Didelių rūpesčių su jais neturėjau. Džiaugiuosi, kad užaugo tiek daug didelių žmonių, gėriuosi Petro paveikslais…”,– sakė auklėtoja A. Skripskienė.
Petras sako, kad kūryba jį lydėjusi visada. Jaunystėje labai mėgo drožinėti. Sekėsi neblogai, bet neturėjo dirbtuvių, jomis buvau pavertęs namų virtuvę, kol pagaliau žmonai trūko kantrybė ir ji iš virtuvės iškraustė. Kai gimė dukra, tėtis jai išdrožė gražią lovytę ir kryželiu išsiuvinėjo pagalvę, paskui paveikslą. Ir taip jį užkabino tie paveikslai, kad štai jau 35-erius metus siuvinėdamas juos tapo. Tikrai tinka taip sakyti, nes vyras nepiešia jokių eskizų, pradeda siuvinėti kaip teptuku tapydamas, tiesiog seka mintimis, kūryba vyksta nuolat. Ir siuvinėja jis ne tradiciniu kryželiu, o dygsneliais. Siuvinėtojas prisipažino, kad ištrūkusią sagą jam, žinoma, žmona įsiuva ar ką nors suado. Tam jam tiesiog gaila laiko. Tačiau kariuomenėje, prisimena, buvo sau geras kelnes pasisiuvęs.
Autorių sveikino muziejaus direktorė Renata Veličkienė ir savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė. Jos dėkojo, kad Petras prisimena Ignaliną, pradžiugina savo darbais, linkėjo kūrybos džiaugsmo ir aštrios adatėlės. „Jūsų paroda tapo puikia proga susitikti senus bičiulius, pasidalinti prisiminimais. Žaviuosi jūsų talentu ir nesuprantu, kaip ateina, kaip gimsta tos kūrybinės mintys, kurias paverčiate nuostabiais paveikslais…”,- kalbėjo R. Vilčinskienė.
