Pievėnuose vykstantis teatralizuotas šv. Velykų nakties budėjimas pelnė pirmąją vietą

Metams artėjant į pabaigą pasibaigė ir Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojama respublikinė konkursinė apžiūra „Tradicija šiandien 2015“. Net trys apdovanojimai artimiausiu metu pasieks Mažeikių rajoną.

„Žydukai“ pasipuoš naujomis kaukėmis

Šių metų pradžioje Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės Jurgita Šilinskytė ir Rūta Končiutė-Mačiulienė pateikė paraišką Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) organizuojamai konkursinei apžiūrai „Tradicija šiandien 2015“. Saugant tradicinės kultūros paveldą ir palaikant senųjų tradicinių švenčių gyvybingumą, konkursinei apžiūrai specialistės pasiūlė archaiškąsias Velykų tradicijas Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje.

Vertinimo komisijos nariai – Nijolė Marcinkevičienė (LLKC Papročių ir apeigų poskyrio vedėja), Povilas Kriščiūnas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinis bendradarbis), LLKC operatorius Jonas Tumasonis, pristatė komisijai apsilankymo Pievėnuose metu užrašytą, fotografuotą bei filmuotą medžiagą. Vertinimo komisija, išnagrinėjusi iš Savivaldybės gautą informaciją, komisijos narių parengtą informaciją, nusprendė pievėniškių iki šiol puoselėjamam unikaliam papročiui, renginių kategorijoje „Natūraliai tęsiantieji tradiciją“, skirti pirmąją vietą bei pagrindinį apdovanojimą – 700 eurų premiją.

Pasak R. Končiutės-Mačiulienės, už gautą premiją šv. Velykų nakties budėjimo organizatoriai atnaujins kai kurias persirengėlių aprangos detales, padarys nusidėvėjusių „žydukų“ kaukių kopijas. Senasias kaukes ir nebenaudojamus „kareivių“ drabužius ruošiamasi atiduoti Mažeikių muziejui.

Renginio organizavimas – visos parapijos rūpestis

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje išlikęs vienintelis visoje katalikiškoje Europoje paprotys – teatralizuotas šv. Velykų nakties budėjimas, garsėja itin senomis tradicijomis ir pritraukia daugybę žmonių, atvykstančių čia ne tik iš Mažeikių rajono. Praėjusiame amžiuje šis paprotys buvo dažnas ritualas bažnyčiose, tačiau dabar jis išlikęs tik Pievėnuose.

Didžiojo šeštadienio vakare po šv. Mišių, į bažnyčią paskui vadą įžengia keturios komandos kareivių – specialiomis uniformomis apsirengusių vietos ir aplinkinių kaimų vaikinų. Bažnyčios viduryje, ant patiesto drobinio audeklo padedama pagalvėlė, o ant jos paguldomas kryžius su Nukryžiuotuoju. Kareivių komandos, kurių kiekvienoje yra po keturis žmones, pasikeisdamos saugo kryžių nuo vadinamųjų „žydukų“. Kiekviena komanda turi savo spalvos aprangą – baltą, raudoną, mėlyną ir žalią, o taip pat medinius butaforinius kardus. Į bažnyčią įėję kareiviai, klausydami vado komandos, priklaupia prie kryžiaus, nusiima kepures, išsitraukia kardus. Netrukus kareivių vadas duoda komandas: „Stot“, „Ramiai“, „Gerbt“. Maždaug po 15 minučių pasigirsta naujos komandos: „Ginklus žemyn“, „Kaiiiirėn“, „Dešiiinėn!“, „Žengteee marš!“ Taip išlydimos trys sargybinių komandos, o prie kryžiaus pasilieka „baltieji“. Po kurio laiko juos pakeičia „raudonieji“, šiuos – „mėlynieji“, tada „žalieji“ ir taip iki pat ryto, giedant senuosius Žemaičių Kalvarijos kalnus ir po jų. Pastaruoju metu budėjimas vyksta tol, kol bažnyčioje būna žmonių. Jeigu besimeldžiančių nebelieka, šiek tiek ir kareiviai gali pailsėti, tačiau dar likus gerokai laiko iki Prisikėlimo, budėjimas vyksta vėl. Kai kareiviai pradeda eiti sargybą, bažnyčioje atsiranda ir „žydukai“, pasirengę bet kokia kaina saugomą Nukryžiuotąjį pavogti. Bando kareivius net papirkti, barškindami maišelius su netikromis monetomis. Medinėmis replėmis, plaktukais apsiginklavę „žydukai“ bruzda po visą bažnyčią. Šie išdaigininkai „kibina“ merginas, moteriškes patampo už skarų, taikosi į ant pečių „užmestas“ rankines, snūduriuojantiems po nosimi pakiša amoniake suvilgytą vatos gabalėlį.

Sekmadienio ryte, tradiciškai 6 valandą prasideda šv. Mišios – Kristaus prisikėlimas. Kai visa procesija tris kartus eina aplink bažnyčią, „kareiviai“ iškilmingai žygiuoja šalia klebono, saugodami švenčiausiąjį, o „žydeliai“ nešini kopėčiomis, barškindami kūjais ir replėmis, keldami sumaištį, privalo apibėgti devynis ratus priešinga kryptimi. Pasibaigus šv. Mišioms „kareiviai“ apie išsaugotą kryžių raportuoja klebonui ir, drauge su dūdų orkestru, iškilmingai palydi jį į kleboniją.

Į teatralizuotą velyknakčio budėjimą įsitraukia visa parapija. Arčiausiai bažnyčios esančioje pagrindinės renginio organizatorės Sofijos Butkienės troboje kareiviai įsirengia savo „štabą“ ir, kol ateina metas keistis pamainoms, čia leidžia laiką prie kortų kaladės ar prasimano kitokių užsiėmimų. Parapijiečiai jaučia pareigą pasirūpinti, kad kareiviams netrūktų maisto, kad jie galėtų atsigerti arbatos, kavos. Vietiniai ir aplinkinių (Gaurylių, Balėnų, Tučių ir kitų) kaimų vaikinai stengiasi bent kartą pabūti „kareiviu“, mat taip tarsi įrodo, kad yra stiprūs ir drąsūs, nes kryžiaus sargyba bažnyčioje išties reikalauja nemažos ištvermės.

Laižuviškiams ir židikiškiams – padėkos raštai

Padėkos už nuoširdų dalyvavimą konkursinėje apžiūroje „Tradicija šiandien 2015“ taip pat bus įteiktos ir dar dviem Mažeikių rajono kolektyvams – Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos Tautodailininkų mugės rengėjams ir Židikų kultūros centro renginio „Suk suk ratelį“ organizatoriams.

Šia konkursine apžiūra buvo siekiama įtvirtinti kultūrinės įvairovės suvokimą ir taip prisidėti prie Etnografinių regionų metų minėjimo. Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės J. Šilinskytės teigimu, apžiūros organizatoriai stengiasi skatinti įvairias institucijas bei pavienius entuziastus saugoti tradicinės kultūros paveldą, palaikyti senųjų tradicinių švenčių regioniškumą, gyvybingumą.

„Apžiūromis taip pat siekiama propaguoti kalendorines, bendruomenines šventes, muges, atlaidus ir kitokius tradicinės kultūros reiškinius, jų regionines ypatybes, išsaugoti gyvuojančius vertingus ir unikalius kultūros reiškinius“, – pasakojo Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė.