Pilaitės Nadruvos parko likimas klaidžioja tarp nesuderintų teisės aktų

Prieš kelias dienas Seime Aplinkos apsaugos komitete Virginijos Vingrienės iniciatyva parlamentinė kontrolė aiškinosi Pilaitės Nadruvos parko išsaugojimo, apginant jį nuo užstatymo daugiabučiais, galimybes. „Bendrajame plane šio sklypo teritorija patvirtinta rekreacine žaliąja erdve ir jokia statyba negalima. Tuo tarpu sklypai suformuoti ir nuosavybės teise grąžinti žemės savininkams,  neatsižvelgiant į šios teritorijos visuomeninę paskirtį ir valstybės išperkamos žemės statusą, – teigia Seimo narė Virginija Vingrienė.

Jos teigimu, tokiems atvejams turi būti pagaliau užkirstas kelias, o tam pasitarnauja Konstitucinio teismo sprendimas, kuriame aiškiai pasakyta, kad jei grąžinat žemę nuosavybės teise privatūs interesai susikerta su visuomenės interesais, savininkams turi būti kompensuojama ar atlyginama teisės aktais nustatytomis priemonėmis kitu būdu. „Visuomeninis interesas turi būti svarbesnis už asmeninę atskirų piliečių naudą ir nediskutuotinai privalo būti apsaugotas. Juo labiau negali būti toleruojama neskaidri praktika, kuomet patrauklioje vietoje esantys žemės sklypai piktybiškai suformuojami, nepaisant jau įteisintų žaliųjų erdvių, gatvių ar kitų visuomeninės paskirties objektų, nors savininkų protėviams grąžintini sklypai buvo visai ne toje vietoje ar net ne toje vietovėje. To ir siekiame. Šis klausimas turi būti išspręstas visuomenės naudai. Tebus tai pirmas žingsnis sisteminiam šios problemos sprendimui“, – pabrėžia Virginija Vingrienė.

Visuomenės susirūpinimas parko likimu kilo, kai jau privačia žeme tapusiame parkelyje imtasi išmontuoti vaikų žaidimų aikštelę ir buvo paskelbti investuotojų planai statyti ten aštuonių aukštų sugrūstus daugiabučius. „Vilniaus Pilaitės gyventojai dažnai skundžiasi, kad gausiai daugiabučiais užstatyme rajone trūksta žaliųjų erdvių. Tad nieko stebėtino, kad parko išsaugojimu suinteresuota nemažai pilaitiškių“, – sako Virginija Vingrienė.

„Šis parkas – tai žalia erdvė, apsodinta medžiais. Ją dar sovietmečiu įkūrė Gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo bendrija „SALEKS“. Ten kažkada, kai Pilaitėje statė pirmuosius namus, stovėjo statybininkų vagonėliai, teritorija buvo apleista, tad sumanyta sutvarkyti ją ir paversti atviru parku. Pastaraisiais metais sklypu kaip sporto aikštynu naudojosi ir šalia esančios privačios krikščioniškos gimnazijos bendruomenė, mėgo ir Pilaitės gyventojai. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė, raminusi gyventojus, kad parkas šioje vietoje išliks, jo neįteisino. Kaip sako Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė, savivaldybė nespėjo įteisinti ir Nacionalinė žemės tarnyba grąžino šią žemę kaip privačią nuosavybę“, – apie parko atsiradimą ir  jos virtimą privačia teritorija rašė 15min.lt.

 „Kaip gyventojus informavo Vilniaus miesto mero pavaduotojas Vytautas Mitalas, savivaldybė nebegali išpirkti šio sklypo, tačiau jame negalimos statybos tiek pagal senąjį Bendrąjį planą, tiek pagal naujai rengiamą, nes ji fiksuojama kaip žalioji zona. Tuo pačiu vicemerą stebina, kaip Nacionalinė žemės tarnyba,  nekreipdama dėmesio į jokius savivaldybės patvirtintus ar ruošiamus tvirtinti planus, sugrąžino žemę“, – situaciją apibūdina Seimo narė Virginija Vingrienė.

„1989 metais savivaldybė pritarė jaunimo gyvenamojo komplekso teritorijos suplanavimui detaliajam planui ir buvo suteiktas apie 42,8 ha plotas Vilniaus rajono Salotės kaime. Šis potvarkis galioja iki šiol. Vienoje sklypo vietoje maždaug 3 ha ploto teritorijoje buvo numatyta įrengti parką. Parkas buvo tvarkomas pačios bendruomenės iniciatyva, buvo pasodinti medžiai, paskaičiuota, kad medžių sodinimo investicijos siekė 100 tūkst. litų. Parko sutvarkymas dar 300 tūkst. litų atsiėjo. Bendruomenė aktyviai įsitraukė į parko tvarkymą, tuo labiau, kad tiek bendrajame, tiek detaliajame plane ši teritorija numatyta kaip žalioji zona, – apie ankstesnius dokumentus ir bendruomenės veiklą  kalba Seimo Narė Virginija Vingrienė. – Tačiau 2006 metais Nacionalinė žemės tarnyba šaltakraujiškai nusprendė grąžinti savininkams šį plotą. Nuosavybę susigražinę savininkas sklypą jau yra pardavęs kitiems savininkams, kurie ir siekia pelningai investuoti, tačiau bendruomenė norėtų išsaugoti parką. Jis jiems tikrai labai svarbus.“

„Kaip teigiama Nacionalinės žemės tarnybos pateiktame komentare, teritorija tarp Bitėnų  ir Salotės gatvių patenka į Vilniaus miesto savivaldybei po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją ir nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu, t.y. žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose“, – skelbiama 15min.lt.

„Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavęs sklypo savininkams atstovaujantis Šarūnas Vaineikis teigė, kad savininkai pasirengę bendruomenei palikti apie pusę parko teritorijos. Savininkai prašo, kad ant parko šlaitų atsirastų didesnės galimybės statybai su sąlyga paliekant dalį jų sklypo bendruomenės poreikiams.  Taip pat savininkai, pasak atstovo, ketina šioje teritorijoje sukurti infrastruktūrą – įrengti keliukus, pastatyti suoliukus. Sukurta infrastruktūra būtų  visos Pilaitės bendruomenės laisvai prieinama teritorija.  Galėtume suteikti apie 50 proc. sklypo teritorijos bendruomenės poreikiams“, – kalbėjo Š.Vaineikis.

„Tačiau kokios gali būti derybos, kai sklypas yra rekreacinė zona, kurioje jokios statybos negalimos. Viena, ką gali savininkai padaryti – užsitverti savo nuosavybę ir taip apleisti šabakštynais. Bet kokia iš to nauda, kai šiandien bendruomenė šį 3 ha parką tvarko, nuolat nušienaudami pievelę ir prižiūrėdami medžių parką išlaiko vaizdingą teritoriją. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo savivaldybei su savininkais surasti racionaliausią kompromisinį kelią, tinkamą abiem pusėms. Vienas kelių – mainai. Savininkams perduodant analogiško dydžio, besiribojantį apleistos, krūmynais apaugusios valstybinės žemės sklypą, kur būtų dar ir sutvarkyta teritorija, o parką paliekant visuomenės reikmėms. Bet kuriuo atveju, valdininkų klaidos niekaip neturi būti pateisinamos ir toleruojamos, o sklypą įsigiję savininkai tikrai žinojo kokia jo paskirtis. Bėda, kad buvo tikimasi sėkmingai apeiti įstatymo nuostatas, bet tam pagaliau turi būti užkirstas kelias“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.  

 

Užs. Nr. VV-86