Piligrimai trauks į Šiluvą atjaunėjusiu Kryžių keliu

Raseinių kraštas – modernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras. Jis turi unikalų ir vienintelį Lietuvoje Kryžių kelią, vedantį nuo Raseinių miesto iki Šiluvos miestelio, kur pirmą kartą Europoje buvo pripažintas Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimas (1608 m.). Žengiantys 18 km keliu, keliaujantys maldininkai ir turistai, stabtelėję kiekvienoje iš 20 stotelių, pakelia akis į išskobtus kryžius ir koplytstulpius, sušildo savo širdis, pakylėja aukštyn, nes žvelgdamas į tikėjimo simbolius žmogus ima mąstyti Kristaus mintimis.

Kryžiaus kelias pritraukia turistų į Raseinių kraštą, duoda naudą verslininkams. Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas – vienas aktyviausių Kryžiaus kelio kūrimo iniciatorių – mano, kad šiam objektui reikia atsinaujinti ir jis ateityje atsidėkos dar didesniu piligrimų srautu bei Raseinių krašto garsinimu.

„Tai – naujas mūsų iššūkis ir jį mes įgyvendinsime, – įsitikinęs R.Ačas. – Yra daug padaryta, bet galime ir turime padaryti dar daugiau. Kai kuriose Kryžiaus kelio stotelėse yra menka infrastruktūra, kryžių ir koplytstulpių siužetai – skirtingos tematikos, be to, jie yra išblukę ir estetiškai neišvaizdūs. Dėl to reikia atsinaujinti, nuspręsti, koks aikštelėse turi būti tikėjimo simbolių skaičius, koks apželdinimas, kokius įrengti suoliukus ir jiems numatyti vietas. Dabar reikia viską padaryti taip, kad ateityje nebūtų jokių kasinėjimų, perstatinėjimų ir panašių dalykų. Tikimės šiuos darbus atlikti ne tik Savivaldybės lėšomis, bet ir rasti privačių investuotojų Lietuvoje bei užsienyje.“

Administracijos direktorius, pakvietęs į Kryžių kelio apžiūrą specialistus, prašė jų labai atsakingai įvertinti dabartinę padėtį, siūlyti savo idėjas, kurios padėtų įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Specialistai savo užrašuose fiksavo kiekvieną smulkmeną, tarpusavyje diskutavo ir tikino, kad po gilesnių apmąstymų išsigrynins svarbiausi sprendimai. Spontaniškai gimusius įspūdžius Kryžių kelyje jie pateikė „Savivaldybės žinioms“.

Roma Zajančkauskienė, teologijos mokslų daktarė, Birštono sakralinio muziejaus vedėja: „Rožinio slėpinių keliai rengiami Europoje nuo XVI amžiaus. Jie – labai prasminga maldingų žmonių tradicija, todėl šis Raseinių savivaldybės administracijos projektas yra gana patrauklus, perspektyvus. Jo atskiras dalis sujungus į visumą, pasirinkus atitinkamą vaizdo kompoziciją ir suteikus daugiau informatyvumo kiekvienai stotelei, būtų galima labiau išryškinti rožinio slėpinį – tai yra siužetą, temą. Gal keturiose stotelėse ne pagal siužetą yra pastatyti koplytstulpiai, skulptūros, bet juos galima sukeisti vietomis pagal tematiką, jeigu tik leidžia techninės galimybės. Tematikos spragas taip pat užpildytų ir naujos pastatytos koplytėles. Be to, reikia modernizuoti rožinio slėpinių stoteles, kad jose žmonės, ypač vyresnio amžiaus, jaustųsi jaukiai ir patogiai.“

Arnas Zmitra, laikinai einantis Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus pareigas: „Mūsų įstaigos darbas – viešinti Kryžių kelią ne tik šiame krašte, bet ir Lietuvoje, užsienyje. Esame suinteresuota, kad Raseiniai taptų piligrimų traukos centru. Sutvarkę šio objekto visą infrastruktūrą, įrengę informacijos stendus, atspindėję kiekvieną rožinio slėpinį konkrečiomis skulptūromis, koplytėlėmis ir kitais tikėjimo simboliais, tenkintume į čia atėjusių žmonių poreikius ir kaskart sulauktume vis daugiau lankytojų.

Stengsimės, kad Kryžių kelias taptų vienu žinomiausių objektų mūsų rajono vizijoje, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui jis asocijuotųsi taip: Raseiniai ═ Šiluva ═ Kryžių kelias. Šis objektas strategiškai yra labai palankus ir užsieniečiams, nes ši teritorija įeina į Lietuvos ir Baltijos šalių piligrimų kelionių maršrutus. Tikimės, kad šiose vietose sulauksime daugiau Lenkijos, Vokietijos, Italijos tikinčiųjų, kurie už suteiktas mūsų verslininkų paslaugas bus dosnūs ir padės stiprinti rajono ekonomiką.“

Birutė Kulpinskaitė, Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė: „Tikimės, kad bus padarytas profesionalus projektas šalia piligrimų kelio ir prasidės kryptingi darbai. Po jų pabaigos ši vietovė pasikeis iš esmės: bus pastatytas reikiamas sakralinių objektų skaičius, sukurta mažoji architektūra, sutvarkyta aplinka ir apskritai įprasmintas Kryžių kelias. Keliaujančių tikinčiųjų turizmas kaskart aktyvėja, tikimės, kad šis naujai atgimęs objektas taip pat vilios ir daugiau Lietuvos gyventojų bei užsienio piliečių ir kad pavyks įgyvendinti Raseinių rajono savivaldybės viziją – šį gražų mūsų kraštą paversti moderniu Rytų ir Vakarų Europos piligrimystės centru.“