Pilnesnis Šalčininkų rajono savivaldybės biudžetas – bendrų pastangų rezultatas

„Svarbių tikslų pasiekti galime bendradarbiaudami“, – susumavus praėjusių metų rezultatus būtent taip galima apibendrinti mokesčių mokėtojų, Šalčininkų rajono savivaldybės ir Vilniaus AVMI specialistų indėlį į pilnesnį rajono savivaldybės biudžetą, reiškiantį ir didėjančias galimybes gerinti rajono infrastruktūrą, įgyvendinti ar tęsti įvairius socialinius ar kultūrinius projektus, plėtoti teikiamų viešųjų paslaugų spektrą ir jų kokybę. Apie praėjusių metų darbus, bendras pastangas ir didėjantį mokesčių mokėtojų sąmoningumą plačiau pasakoja Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Glumbakienė.

Taigi, pirmiausia, apibendrinant praėjusių metų rezultatus, kiek pajamų gauta į Šalčininkų rajono savivaldybės biudžetą, ar pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus? Kaip bendradarbiaujate su rajono savivaldybe, administruodami mokesčius, kurie vėliau keliauja į jos biudžetą?

Galime pasidžiaugti, jog 2016 m. į Šalčininkų rajono savivaldybės biudžetą gauta 8,32 mln. eurų pajamų, taigi biudžeto pajamų surinkimo planas įvykdytas 130,5 proc. Lyginant su 2015 m., 2016 m. į biudžetą pajamų gauta 18,4 proc. daugiau. Didžiausią dalį pajamų sudaro gyventojų ir įmonių sumokami mokesčiai, būtina įvertinti ženklų mokesčių mokėtojų indėlį. Galime pastebėti, jog didžioji dalis mokesčių mokėtojų teisingai ir laiku sumoka mokesčius.

Administruojant mokesčius svarbus bendradarbiavimas ir su Šalčininkų rajono savivaldybe. Vilniaus AVMI ir Šalčininkų rajono savivaldybė yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, todėl nuolat keičiamasi informacija kaip mokesčių mokėtojams sekasi mokėti mokesčius.

Kokio mokesčio į rajono savivaldybės biudžetą sumokama daugiausiai? Galbūt pastebite kažkokių tendencijų?

Didžiausią į savivaldybės biudžetą sumokamų mokesčių dalį sudaro Gyventojų pajamų mokestis (GPM). 2016 m. mokesčių mokėtojai į rajono savivaldybės biudžetą sumokėjo 6,94 mln. eurų GPM mokesčio arba 27,8 proc. daugiau nei buvo planuota. Didžiausios įtakos tam turėjo kilstelėta minimali mėnesinė alga.

Tačiau GPM – ne vienintelis mokestis, kurių mokame į savivaldybės biudžetą, yra ir Žemės, ir Nekilnojamojo turto mokesčiai ir kt. Kaip su jais?

2016 m. vadinamųjų turto mokesčių, apimančių tiek žemės, tiek nekilnojamojo turto  ir paveldimo turto mokesčius, mokesčių mokėtojai sumokėjo per  519 tūkst. eurų, o tai yra 266 tūkst. eurų daugiau negu buvo planuota. Praėjusiais metais gauta 262,5 tūkst. eurų pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio, 250,8 tūkst. eurų iš žemės mokesčio.

Pažvelkime šiek tiek plačiau – gyventojų ir įmonių mokami mokesčiai keliauja ir į valstybės biudžetą. Ar svarus Šalčininkų rajono mokesčių mokėtojų indėlis į jį?

Didžiausią reikšmę valstybės biudžeto pajamoms turi Pridėtinės vertės ir Pelno mokesčiai. Šalčininkų rajono mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės biudžetą taip pat svarus: praėjusiais metais jie sumokėjo 755,3 tūkst. eurų Pridėtinės vertės mokesčio, ir tai yra beveik 493 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m. Daugiau sumokėta ir Pelno mokesčio – 635,7 tūkst. eurų, apie 7 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m.

Daugiausiai mokesčių į šalies biudžetą 2016 metais sumokėjo šios Šalčininkų rajono savivaldybėje registruotos įmonės: Kooperatinė bendrovė „Lietuviškas pienelis“, Bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė UAB „Olkusjana“, UAB „Evaldo daržovės, UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“, AB „Actas“ ir kt. 

Kaip Vilniaus AVMI specialistai padeda mokesčių mokėtojams sumokėti mokesčius? Ar teko imtis griežtesnių priemonių, kad mokestinės prievolės būtų įvykdytos?

Pastaraisiais metais stebime vis didėjantį mokesčių mokėtojų sąmoningumą, o pats mokesčių administratorius stengiasi kuo mažiau trukdyti sąžiningą verslą. Vykdydami savo funkciją užtikrinti savivaldybių ir valstybės biudžetų surinkimą, pirmiausia, remiamės bendradarbiavimu su mokesčių mokėtojais: primename jiems apie artėjančius mokesčių sumokėjimo terminus, pradelstas prievoles ir pan. Vertindami, kaip jie laikosi mokestinių prievolių, analizuojame mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų duomenis, informaciją apie sumokamus mokesčius, aiškinamės, kodėl kinta sumokamų mokesčių sumos, kai kiti įmonės veiklos rodikliai ženkliai nesikeičia – mokesčių mokėtojų atžvilgiu atliekame stebėsenos veiksmus. Ir tik tuomet, jeigu po atliktos analizės kyla klausimų, kreipiamės į mokesčių mokėtoją, prašydami paaiškinti ar patikslinti pateiktą informaciją. Neretai šių veiksmų metu gyventojams ar įmonėms patikslinus pateiktas deklaracijas, apskaičiuojama daugiau mokesčių, o kartu tai reiškia ir didesnį indėlį į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Visgi svarbu akcentuoti, kad prioritetą teikiame bendravimui, komunikacijai, informavimui bei suteikiame galimybes mokesčių mokėtojams nustatytus trūkumus ištaisyti patiems.

Į ką praėjusiais metais Vilniaus AVMI specialistai kreipė dėmesį vertindami Šalčininkų rajono mokesčių mokėtojus?

Siekiant užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti pagal taisykles, vertiname tiek įmonių, tiek gyventojų VMI pateikiamus duomenis.

Nuolat nagrinėjame prašymus susigrąžinti Pridėtinės vertės mokesčio permokas. Įstatymas numato tokią galimybę, tačiau prieš tai būtina įsitikinti, jog ji yra pagrįsta. Praėjusiais metais įvertinus Šalčininkų rajono mokesčių mokėtojų pateiktus prašymus dėl grąžintino PVM, nustatėme 60 atvejų, kai prašymai buvo nepagrįsti, todėl valstybės biudžete liko apie 99 tūkst. eurų Pridėtinės vertės mokesčio. Nagrinėjant šiuos prašymus pastebime, kad įmonės nepagrįstai prašo sugrąžinti PVM permoką, nepateikus visų privalomų deklaracijų ir finansinės atskaitomybės dokumentų, arba prašoma grąžinti daugiau, negu numatyta PVM įstatymo 91 str. Ypatingų piktnaudžiavimo atvejų rajone nenustatyta. Vertiname ir kitas teikiamas deklaracijas – pelno mokesčio, nekilnojamo turto mokesčio ir pan. Vilniaus AVMI Šalčininkų poskyrio specialistai į bendroves kreipiasi prašydami paaiškinti deklaracijų nepateikimo ar vėlavimo priežastis. Mokesčių mokėtojams pateikus/patikslinus deklaracijose pateiktus duomenis, į šalies biudžetą papildomai sumokėta 164,2 tūkst. eurų mokesčių.

Mokesčių administratoriaus dėmesio centre išlieka įmonės, kurios deklaruoja mažą darbo užmokestį arba turi daug nevisą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Tokių įmonių vadovus kviečiamės pokalbiams, aiškinamės aplinkybes ir realią situaciją, stengiamės įvertinti, ar nėra slepiami mokesčiai, nemokamas atlyginimas „vokeliuose“. Praėjusiais metais Vilniaus AVMI Šalčininkų poskyrio specialistų dėmesio dėl minėtų priežasčių sulaukė 19 įmonių. Atsižvelgusios į Mokesčių inspekcijos pastabas 9 įmonės vidutiniškai 12 proc. padidino samdomiems darbuotojams mokamą darbo užmokestį, dar 4 įmonės 7 darbuotojus pervedė dirbti visu etatu ir pan., kartu tai reiškia ir didesnes socialines garantijas darbuotojams.

3 Šalčininkų r.  įmonės, su kuriomis bendrauta dėl to, kad jų pajamos viršijo 45 tūkst. eurų pajamų ribą, ir neįsiregistravo PVM mokėtojais, papildomai sumokėjo į biudžetą 14,4 tūkst. eurų PVM, 2 įmonės įsiregistravo PVM mokėtojais.

Su gyventojais dažniausiai bendravome dėl laiku nepateiktų Gyventojų pajamų, turto, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų ar jose esančių netikslumų, kartais pamirštama sumokėti žemės mokestį ir pan. Esama atvejų, kai individualiai dirbdami gyventojai viršija 45 tūkst. eurų gautų pajamų ribą ir neįvykdo prievolės registruotis PVM mokėtojais, todėl ir apie tai jiems primename. Po tokių pokalbių 672 Šalčininkų rajono  gyventojai geranoriškai ištaisė nurodytus netikslumus ir papildomai sumokėjo 41,5 tūkst. eurų įvairių mokesčių. Didžiausią dalį šios sumos sudaro pagal pateiktas metines GPM deklaracijas patikslintas GPM – 34,2 tūkst. eurų.

Kaip Šalčininkų rajone keitėsi dirbančių savarankiškai skaičius? Kokiomis veiklomis šalčininkiečiai dažniausiai užsiima?

Vilniaus AVMI duomenimis, praėjusiais metais daugėjo gyventojų tiek įsigijusių verslo liudijimus, tiek įregistravusių individualią veiklą pagal pažymą.

Šalčininkų rajono gyventojai dažniausiai verslo liudijimus įsigijo statybos darbams, prekybai, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai, variklinių transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui. Praėjusiais metais tokią savarankiškos veiklos formą pasirinko 6 proc. daugiau gyventojų negu 2015 m.

Tarp populiariausių veiklos rūšių registruojant individualią veiklą pagal pažymą galima išskirti reklamos agentūrų veiklą, užsakomąjį pardavimą paštu ir internetu, mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, draudimo agentų ir brokerių veiklą. Iš viso praėjusiais metais 212 gyventojų registravo individualią veiklą pagal pažymą, 2015 m. individualios veiklos pagal pažymą formą pasirinko 166 gyventojai.

Norime priminti, kad patogiausia įsigyti verslo liudijimą ar registruoti individualią veiklą prisijungus prie Mano VMI arba pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams. Dirbantieji savarankiškai turėtų nepamiršti, jog metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją, paprasčiausias būdas tai padaryti – prisijungus prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS).

Ar praėjusiais metais sulaukėte gyventojų pranešimų apie rajono mokesčių mokėtojų nelegalią veiklą? Kodėl gyventojai turėtų netoleruoti mokestinių pažeidimų ir kaip skatinate apie visuomenę apie juos pranešti?

Praėjusiais metais gauti 39 pranešimai apie galbūt daromus mokestinius pažeidimus Šalčininkų rajono savivaldybėje. 25 iš jų pateikta VMI Pasitikėjimo linija – VMI Pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius anketą VMI interneto svetainėje, pasinaudojant aplikacija išmaniesiems telefonams „Pranešk“. Šiems gyventojams už jų pilietiškumą esame dėkingi ne tik mes, bet, net neabejoju, ir sąžiningai veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai. Kiekvienas mokesčių vengimo atvejis iškreipia sąžiningą konkurenciją rinkoje, kadangi skaidriai veiklą vykdantiems verslininkams sunku konkuruoti su slepiančiais mokesčius. Antra tiek, netenkame pajamų, iš kurių finansuojamos viešosios paslaugos, taigi dėl to nukenčia ne kas kitas, kaip kiekvienas šalies gyventojas, besinaudojantis tomis paslaugomis.

Praėjusiais metais taip pat minėjome VMI Pasitikėjimo telefono 10-metį, per šį laikotarpį apie galbūt daromus mokestinius pažeidimus pranešę gyventojai į šalies biudžetą, o tai reiškia visiems šalies gyventojams, padėjo grąžinti 32 mln. eurų. Taigi padarė paslaugą.

Skatindami gyventojus netoleruoti mokestinių pažeidimų, kasmet prisijungiame prie „Baltosios bangos“ organizuojamos pilietinės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kurios metu raginame atkreipti dėmesį į mokestinių pažeidimų žalą.

Ne mažiau svarbus ir darbas su jaunąja karta. Juk žinojimas yra visa ko pradžia, todėl stengiamės jog jaunimas žinotų apie būsimas savo mokestines pareigas, mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo tvarką, „šešėlinės“ ekonomikos žalą bei tai, kad slepiant mokesčius visuomet laukia pasekmės. Visuomet laukiame ir kviečiame moksleivius atvykti tokiems susitikimams ir į Mokesčių inspekciją. Mokesčių mokėjimo svarbą siekiame diegti kuo anksčiau, nes šiandieninis jaunimas yra būsimi mokesčių mokėtojai.