Pilnesnis Širvintų rajono savivaldybės biudžetas – bendrų pastangų rezultatas

„Svarbių tikslų pasiekti galime bendradarbiaudami“, – susumavus praėjusių metų rezultatus būtent taip galima apibendrinti mokesčių mokėtojų, Širvintų rajono savivaldybės ir Vilniaus AVMI specialistų indėlį į pilnesnį rajono savivaldybės biudžetą, reiškiantį ir didėjančias galimybes gerinti rajono infrastruktūrą, įgyvendinti ar tęsti įvairius socialinius ar kultūrinius projektus, plėtoti teikiamų viešųjų paslaugų spektrą ir jų kokybę. Apie praėjusių metų darbus, bendras pastangas ir didėjantį mokesčių mokėtojų sąmoningumą plačiau pasakoja Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Glumbakienė.

Taigi, pirmiausia, apibendrinant praėjusių metų rezultatus, kiek pajamų gauta į Širvintų rajono savivaldybės biudžetą, ar pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus? Kaip bendradarbiaujate su rajono savivaldybe, administruodami mokesčius, kurie vėliau keliauja į jos biudžetą?

Galime pasidžiaugti, jog 2016 m. į Širvintų rajono savivaldybės biudžetą gauta 5,6 mln. eurų pajamų, taigi biudžeto pajamų surinkimo planas įvykdytas 126,7 proc. Lyginant su 2015 m., 2016 m. į biudžetą pajamų gauta 17,3 proc. daugiau. Didžiausią dalį pajamų sudaro gyventojų ir įmonių sumokami mokesčiai, būtina įvertinti ženklų mokesčių mokėtojų indėlį. Galime pastebėti, jog didžioji dalis mokesčių mokėtojų teisingai ir laiku sumoka mokesčius.

Administruojant mokesčius svarbus bendradarbiavimas ir su Širvintų rajono savivaldybe. Vilniaus AVMI ir Širvintų rajono savivaldybė yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, todėl nuolat keičiamasi informacija kaip mokesčių mokėtojams sekasi mokėti mokesčius.

Kokio mokesčio į rajono savivaldybės biudžetą sumokama daugiausiai? Galbūt pastebite kažkokių tendencijų?

Didžiausią į savivaldybės biudžetą sumokamų mokesčių dalį sudaro Gyventojų pajamų mokestis (GPM). 2016 m. savivaldybės biudžeto pajamų struktūroje pajamos iš šio mokesčio sudarė 78,5 proc. Daugiausiai šio mokesčio sumoka įmonės, priskiriamos vidutiniam mokesčių mokėtojų segmentui, nes jose dirba nuo keliasdešimt iki kelių šimtų darbuotojų ir šių įmonių darbuotojų atlyginimai didesni už minimalią mėnesinę algą. Žinoma, padidinus minimalų atlyginimą, kilo darbo užmokestis ir kitose rajono įmonėse. Visa tai lėmė, jog mokesčių mokėtojai sumokėjo 4,4 mln. eurų GPM mokesčio arba 26,4 proc. daugiau nei buvo planuota.

Tačiau GPM – ne vienintelis mokestis, kurį mokame į savivaldybės biudžetą, yra ir Žemės, ir Nekilnojamojo turto mokesčiai ir kt. Kaip su jais?

2016 m. vadinamųjų turto mokesčių, apimančių tiek žemės, tiek nekilnojamojo turto  ir paveldimo turto mokesčius, mokesčių mokėtojai sumokėjo per 397,5 tūkst. eurų, tai sudarė 7,1 proc. rajono savivaldybės biudžeto pajamų. Vertinant šių mokesčių sumokėjimo faktines reikšmes, reikia pastebėti, kad prognozės taip pat viršytos 20,5 proc. 2016 m. gauta 184,1 tūkst. eurų pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio, 205,2 tūkst. eurų iš žemės mokesčio ir apie 8,5 tūkst. eurų pajamų iš paveldimo turto mokesčių.

Pažvelkime šiek tiek plačiau – gyventojų ir įmonių mokami mokesčiai keliauja ir į valstybės biudžetą. Ar svarus Širvintų rajono mokesčių mokėtojų indėlis į jį?

Didžiausią reikšmę valstybės biudžeto pajamoms turi Pridėtinės vertės ir Pelno mokesčiai. Širvintų rajono mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės biudžetą taip pat svarus: praėjusiais metais jie sumokėjo 7,6 mln. eurų Pridėtinės vertės mokesčio, ir tai yra beveik 318,4 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m. Daugiau sumokėta ir Pelno mokesčio – 2 mln. eurų, apie 929 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m.

Daugiausiai mokesčių į šalies biudžetą 2016 metais sumokėjo šios Širvintų rajono savivaldybėje registruotos įmonės:

• Siemens Osakeyhtio – 2,88 mln. Eur; 
• UAB „Socialinė integracija“ – 874,1  tūkst. Eur;
• Širvintų vartotojų kooperatyvas „Veivera“ – 426,7 tūkst. Eur; 
• UAB „Teco“ – 363,8  tūkst. Eur; 
• UAB „4BIK“ – 89,8 tūkst. Eur.

Kaip Vilniaus AVMI specialistai padeda mokesčių mokėtojams sumokėti mokesčius? Ar teko imtis griežtesnių priemonių, kad mokestinės prievolės būtų įvykdytos?

Pastaraisiais metais stebime vis didėjantį mokesčių mokėtojų sąmoningumą, o pats mokesčių administratorius stengiasi kuo mažiau trukdyti sąžiningą verslą. Vykdydami savo funkciją užtikrinti savivaldybių ir valstybės biudžetų surinkimą, pirmiausia, remiamės bendradarbiavimu su mokesčių mokėtojais: primename jiems apie artėjančius mokesčių sumokėjimo terminus, pradelstas prievoles ir pan. Vertindami, kaip jie laikosi mokestinių prievolių, analizuojame mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų duomenis, informaciją apie sumokamus mokesčius, aiškinamės, kodėl kinta sumokamų mokesčių sumos, kai kiti įmonės veiklos rodikliai ženkliai nesikeičia – mokesčių mokėtojų atžvilgiu atliekame stebėsenos veiksmus. Ir tik tuomet, jeigu po atliktos analizės kyla klausimų, kreipiamės į mokesčių mokėtoją, prašydami paaiškinti ar patikslinti pateiktą informaciją. Neretai šių veiksmų metu gyventojams ar įmonėms patikslinus pateiktas deklaracijas, apskaičiuojama daugiau mokesčių, o kartu tai reiškia ir didesnį indėlį į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Visgi svarbu akcentuoti, kad prioritetą teikiame bendravimui, komunikacijai, informavimui bei suteikiame galimybes mokesčių mokėtojams nustatytus trūkumus ištaisyti patiems.

Į ką praėjusiais metais Vilniaus AVMI specialistai kreipė dėmesį vertindami Širvintų rajono mokesčių mokėtojus?

Siekiant užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti pagal taisykles, vertiname tiek įmonių, tiek gyventojų VMI pateikiamus duomenis.

Nuolat nagrinėjame prašymus susigrąžinti Pridėtinės vertės mokesčio permokas. Įstatymas numato tokią galimybę, tačiau prieš tai būtina įsitikinti, jog ji yra pagrįsta. Praėjusiais metais įvertinus Širvintų rajono mokesčių mokėtojų pateiktus prašymus dėl grąžintino PVM, nustatėme 8 atvejus, kai prašymai buvo nepagrįsti, todėl valstybės biudžete liko 25 tūkst. eurų Pridėtinės vertės mokesčio. Nagrinėjant šiuos prašymus pastebime, kad įmonės nepagrįstai prašo sugrąžinti PVM permoką, būna nepateikę visų privalomų deklaracijų ir finansinės atskaitomybės arba prašymo pateikimo dieną įmonės prašomos permokos neturėjo. Ypatingu piktnaudžiavimo atvejų rajone nenustatyta. Vertiname ir kitas teikiamas deklaracijas – pelno mokesčio, nekilnojamo turto mokesčio ir kt. Vilniaus AVMI Širvintų poskyrio specialistai į įmones kreipiasi prašydami paaiškinti deklaracijų nepateikimo ar vėlavimo priežastis 

Mokesčių mokėtojams pateikus/patikslinus deklaracijose pateiktus duomenis, į šalies biudžetą papildomai sumokėta 91 tūkst. eurų mokesčių.

Mokesčių administratoriaus dėmesio centre išlieka įmonės, kurios deklaruoja mažą darbo užmokestį arba turi daug nevisą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Tokių įmonių vadovus kviečiamės pokalbiams, aiškinamės aplinkybes ir realią situaciją, siekiame įvertinti, ar nėra slepiami mokesčiai, nemokamas atlyginimas „vokeliuose“. Praėjusiais metais Vilniaus AVMI Širvintų poskyrio specialistų dėmesio dėl minėtų priežasčių sulaukė per 20 įmonių. Atsižvelgusios į Mokesčių inspekcijos pastabas 3 įmonės vidutiniškai 12 proc. padidino 15 samdomų darbuotojų mokamą darbo užmokestį, kartu tai reiškia ir didesnes socialines garantijas darbuotojams.

Su gyventojais dažniausiai bendravome dėl laiku nepateiktų Gyventojų pajamų, turto, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų ar jose esančių netikslumų, kartais pamirštama sumokėti žemės mokestį ir pan. Esama atvejų, kai individualiai dirbdami gyventojai viršija 45 tūkst. eurų gautų pajamų ribą ir neįvykdo prievolės registruotis PVM mokėtojais, todėl ir apie tai jiems primename. Po tokių pokalbių Širvintų rajono mokesčių mokėtojai geranoriškai ištaisė nurodytus netikslumus ir papildomai sumokėjo 34 tūkst. eurų įvairių mokesčių. Vienas rajono gyventojas,  kuris dirbo individualiai, viršijo 45 tūkst. eurų gautų pajamų ribą 2016 m. ir nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju, po pokalbio su mokesčiu administratoriumi pateikė privalomas teikti deklaracijas ir sumokėjo 16 tūkst. eurų mokesčių.  

Kaip Širvintų rajone keitėsi dirbančių savarankiškai skaičius? Kokiomis veiklomis dažniausiai užsiima širvintiškiai?

Vilniaus AVMI duomenimis, praėjusiais metais daugėjo gyventojų tiek įsigijusių verslo liudijimus, tiek įregistravusių individualią veiklą pagal pažymą.  

Širvintų rajono gyventojai dažniausiai verslo liudijimus įsigijo prekybai tik ne maisto produktais, kirpyklų veiklai, specialiesiems statybos darbams, variklinių transporto priemonių remonto darbams. Galima pastebėti, kad populiariausios veiklos rūšys, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą pastaruoju metu nesikeičia. Praėjusiais metais tokią savarankiškos veiklos formą pasirinko 7 proc. daugiau gyventojų negu 2015 m.

Tarp populiariausių veiklos rūšių registruojant individualią veiklą pagal pažymą galima išskirti draudimo brokerių veiklą, kitą, niekur nepriskirtą švietimo veiklą, kitą, niekur nepriskirtą keleivinio sausumos transporto veiklą. Iš viso praėjusiais metais 441 gyventojas registravo individualią veiklą pagal pažymą, 2015 m. individualios veiklos pagal pažymą formą pasirinko 354 gyventojai.

Norime priminti, kad patogiausia įsigyti verslo liudijimą ar registruoti individualią veiklą prisijungus prie Mano VMI arba pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams. Dirbantieji savarankiškai turėtų nepamiršti, jog metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją, paprasčiausias būdas tai padaryti – prisijungus prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS).

Ar praėjusiais metais sulaukėte gyventojų pranešimų apie rajono mokesčių mokėtojų nelegalią veiklą? Kodėl gyventojai turėtų netoleruoti mokestinių pažeidimų ir kaip skatinate apie visuomenę apie juos pranešti?

Praėjusiais metais gauta 10 pranešimų apie galbūt daromus mokestinius pažeidimus Širvintų rajono savivaldybėje. 7 iš jų pateikta VMI Pasitikėjimo linija – VMI Pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius anketą VMI interneto svetainėje, pasinaudojant aplikacija išmaniesiems telefonams „Pranešk“. Šiems gyventojams už jų pilietiškumą esame dėkingi ne tik mes, bet, net neabejoju, ir kiti sąžiningai veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai. Kiekvienas mokesčių vengimo atvejis iškreipia sąžiningą konkurenciją rinkoje, kadangi skaidriai veiklą vykdantiems verslininkams sunku konkuruoti su slepiančiais mokesčius. Antra tiek, netenkame pajamų, iš kurių finansuojamos viešosios paslaugos, taigi dėl to nukenčia ne kas kitas, kaip kiekvienas šalies gyventojas, besinaudojantis tomis paslaugomis.

Praėjusiais metais taip pat minėjome VMI Pasitikėjimo telefono 10-metį, per šį laikotarpį apie galbūt daromus mokestinius pažeidimus pranešę gyventojai į šalies biudžetą, o tai reiškia visiems šalies gyventojams, padėjo grąžinti 32 mln. eurų. Taigi padarė paslaugą.

Skatindami gyventojus netoleruoti mokestinių pažeidimų, kasmet prisijungiame prie „Baltosios bangos“ organizuojamos pilietinės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kurios metu raginame atkreipti dėmesį į mokestinių pažeidimų žalą.

Ne mažiau svarbus ir darbas su jaunąja karta. Juk žinojimas yra visa ko pradžia, todėl stengiamės jog jaunimas žinotų apie būsimas savo mokestines pareigas, mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo tvarką, „šešėlinės“ ekonomikos žalą bei tai, kad slepiant mokesčius visuomet laukia pasekmės. Praėjusiais metais Širvintų poskyrio vedėjas dalyvavo Darbo biržos Širvintų skyriaus renginyje „2016 m. darbo rinkos prognozė“. Susitikimų metu aptariame, kokia veiklos forma palankiausia verslo pradžiai, kokie mokesčiai mokėtini, pristatome VMI elektronines paslaugas. Visuomet laukiame ir kviečiame moksleivius atvykti tokiems susitikimams ir į Mokesčių inspekciją. Mokesčių mokėjimo svarbą siekiame diegti kuo anksčiau, nes šiandieninis jaunimas yra būsimi mokesčių mokėtojai.