Pirmą kartą balsuojantys jaunuoliai: „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie valstybės ateities“

Dalyvavimas rinkimuose – kiekvieno piliečio teisė išreikšti savo nuomonę ir išsirinkti jo pasitikėjimo vertus kandidatus. Kasmet didelis dėmesys skiriamas jaunų žmonių aktyvumo skatinimui bei jų pilietiškumo ir atsakomybės ugdymui. Tačiau, ką apie tai mano patys jaunuoliai, kurie per šiuos savivaldos ir merų rinkimus pirmą kartą žengs prie balsadėžių?

Pirmas balsavimas kelia ir džiaugsmą, ir nerimą

Dovilė Bikelytė, jaunoji Utenos gyventoja, džiaugiasi, kad pagaliau galės išreikšti savo nuomonę balsuojant.

„Labai simboliška, kad pirmieji rinkimai, kuriuose galėsiu balsuoti, yra savivaldybių tarybų ir mero. Juk kiekvienam svarbu, kad jo nuomonė būtų išgirsta. Kodėl kavinėje užsisakinėjam patiekalus, o ne laukiam, kol padavėja mus nustebins? Nes žinom, kas mums skaniausia. Aš tikiu, kad mano pasirinkimas yra geriausias man ir mano miestui“, – įsitikinusi mergina.

Panevėžietis Lukas Stakėla priduria, kad pirmieji rinkimai jam svarbūs dėl jausmo, kad nors šiek tiek gali prisidėti prie savo valstybės ateities.

Dvyliktoje klasėje besimokantis moksleivis pripažįsta, kad taip pat jaučiasi šiek tiek sutrikęs.

„Politinė situacija mūsų mieste gana sunki, nes kol kas visa rinkiminė kampanija vyksta labai tyliai. Norisi naujų veidų, tačiau vėl kandidatuoja tie patys žmonės, tad labai sunku apsispręsti, kam atiduoti savo balsą – jaučiuosi atsakingas už savo pasirinkimą“, – teigia L. Stakėla.

Kaune gyvenanti Austėja Matulaitytė taip pat nerimauja, už ką reikės balsuoti ir kaip vyksta visas procesas. Mergina įsitikinus, kad nesvarbu kelintą kartą balsuoji – visi jauni žmonės turi išreikšti savo nuomonę, kitaip niekas negali pykti už „netinkamą“ atstovą.

L. Stakėla papildo, jog balsuodamas bandai kažką pakeisti, o ne bambėti ir sakyti: „Vis tiek niekas nepasikeis, visi politikai vienodi“.

Mažas jaunų politikų skaičius lemia mažesnį rinkiminį aktyvumą

Paskutiniuose 2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose jaunimo rinkiminis aktyvumas buvo 37 procentai. Visi jaunuoliai tikisi, kad šiais metais jauni žmonės bus daug aktyvesni.

Pašnekovų nuomone, jaunimą nuo rinkimų atbaido ganėtinai didelis politikų amžius, jaunų atstovų politikoje trūkumas, itin retai partijų kampanijose ar politikų pasisakymuose svarstomos jaunimo problemos.

„Daugelis jaunų žmonių trokšta naujų, jaunų veidų politikoje, kurie būtų ambicingi, kupini idėjų bei veiklūs. Būtent to dabartinėje mūsų politikoje ir trūksta“, – pastebi L. Stakėla.

Uteniškė D. Bikelytė priduria, kad jaunimo pilietiškumą bei patriotiškumą pirmiausia turėtų ugdyti šeima ir mokykla. Mergina įsitikinusi, kad mažas susidomėjimas politika jaunuoliams tiesiog neleidžia turėti aiškios ir konkrečios nuomonės dėl jų pasirinkimo. „Tikriausiai vietoje to, kad balsuotų už bet ką, jie pasirenka nebalsuoti“, – sako moksleivė.

Aktyvumo augimo garantas – didesnis dėmesys jaunimo problemoms

Padidinti jaunimo aktyvumą siūloma įvairiomis priemonėmis, tačiau, L. Stakėlos nuomone, svarbiausia skirti daugiau dėmesio jaunimui, bendraujant su jais tiesiogiai bei svarstant jų problemas.

„Seimas ir savivaldybės turėtų organizuoti daugiau konkursų, supažindinti jaunimą su politikų darbu. Tokie projektai kaip „Mokomasis Europos parlamentas“, „Moksleiviai į vyriausybę“ ar „LR Seimo simuliacija“ turėtų būti plėtojami dar labiau“, – teigia panevėžietis.

D. Bikelytė mano, kad taip pat reikėtų tiek mokykloje, tiek viešumoje daugiau kalbėti apie rinkimų svarbą.