15 birželio, 2023

Pirmąjį koncertą su kurčiaisiais surengęs D. Vaitiekūnas: esu dėkingas skeptikams

Justo Valinsko nuotr.

Scenos menų atlikėjas Dominykas Vaitiekūnas su kurčiaisiais surengė pirmąjį koncertą, kuriame pristatė ne tik lietuvių žodine, bet ir gestų-lietuvių kalba sukurtus dainų tekstus. Gestų kalbos judesiai, susijungę su balsu atliekamais kūriniais ir garsia elektroninė muzika pademonstravo, kad ji gali būti vienodai suprantama visiems: tiek girdintiesiems, tiek kurtiesiems. 

Gausi kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenė A. Mickevičiaus bibliotekoje sostinėje pirmieji susipažino socialinio-meninio projekto „Mes taip nesitarėm“ metu pačių kurčiųjų sukurtomis dainomis ir gestų kalbos poezija. Juos įgarsino gilintis į kurčiųjų sąsajas su muzika sumanęs D. Vaitiekūnas. 

„Kai trejus metus išradinėji dviratį ir pamatai, kad vis dėlto jis gali važiuoti, tampi pripildytas dėkingumo. Todėl šiandien aš esu labai dėkingas. Pirmiausia – skeptikams, kurie sakė, kad tai yra mažų mažiausiai keista idėja ir abejojo, ar pavyks sujungti kurtumą ir muzikalumą. O antras, kur kas didesnis ačiū visiems, kurie kartu tą dviratį montavo ir patikėjo, kad tai įmanoma“, – sako projekto iniciatorius D. Vaitiekūnas.   

Girdintieji muziką pajuto pėdomis

Renginyje muzikaliai papasakotos gyvenimiškos, kurčiuosius dažnai lydinčios situacijos, kuriose dėl visuomenėje vis dar tvyrančių mitų sudėtinga rasti sutarimą su girdinčiaisiais. Vienas didžiausių, jog kurtieji iš viso nesupranta muzikos ir nejaučia ritmo. 

„Yra daug garsų, kurių vibracijas jaučiame visi, nepaisant to, kaip girdime. Tai neabejotinai suprato į pasirodymą atėję girdintieji: ganėtinai nedidelėje salėje skambanti muzika tiesiogine to žodžio prasme buvo jaučiama pėdomis. Žinau, kad tai daliai auditorijos atnešė naujų muzikos klausymo potyrių ir bendrumo su kurčiaisiais pajautimo“, – pasakoja projekto iniciatorius. 

Kone valandos trukmės pasirodyme skambėjo originalūs kūriniai, sukurti kūrybinėse dirbtuvėse, kur kurtieji su įvairių sričių ekspertais ir pasitelkdami technologijas geriau pažino garsų pasaulį bei kūrė tekstus.

„Projektui įpusėjus pajutau, kad dalyvaujantiems kurtiesiems tai tapo labai svarbu. Jie dėjo daug pastangų, kad rezultatas būtų pats geriausias ir nors visi yra dirbantys žmonės, per pastaruosius tris mėnesius nepraleido nei vienos repeticijos. Pavyko pasiekti, kad kurtieji kalbėtų patys už save ir džiaugiuosi, jog mano sceninis vaidmuo liko antrame plane“, – akcentuoja D. Vaitiekūnas. 

Iki šiol visos dainos į gestų-lietuvių kalbą buvo išverčiamos iš girdinčiųjų kalbos. Tokį girdinčiųjų kalbos vertimą į kurtieji vadina „kalke“, nes taip tekstas kopijuojamas, nepaisant gestų kalbos ypatybių ir veda prie sunkiai suprantamos kūrinio prasmės. 

„Šis projektas tampa tiltu“

Nors pradėjęs gilintis į kurčiųjų santykį su muzika D. Vaitiekūnas sulaukė abejonių, ar to reikia, pirmajame koncerte jis sako įsitikinęs, jog ši veikla gali būti tiltu, padedančiu girdintiesiems ir kurtiesiems geriau suprasti vieniems kitus: 

„Mane labiausiai nustebino, kad salėje buvo nemažai kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, kuriems patiko renginys ir neįžeidė bandymas sujungti tylos pasaulio su muzika, dėl to šiek tiek nerimavau. Taip paneigėme mitą, kad jiems koncertų nereikia. Kartu šis renginys pasiekė ir girdinčiuosius, taigi, abi bendruomenės gali pažinti viena kitos pasaulį.“ 

Visą pasirodymą lydėjo specialiai sukurta Kristijono Dirsės video projekcija, o gyvą muziką užtikrino  pianistas Kazimieras Krulikovskis bei būgnininkas Dovydas Šulskis. Dar vieną projekto „Mes taip nesitarėm“ pasirodymą rugsėjį planuojama surengti Kaune, vėliau jį vystyti, o ateityje tikimasi išleisti gestų kalba vizualizuotą muzikinį albumą.


16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Rokiškio krašto muziejus
12 kovo, 2025

Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. […]

Regionų naujienos