Pirmieji virusinio hepatito A atvejai Kauno apskrityje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai informuoja, jog šių metų lapkričio mėn. viduryje užregistruotas virusinio hepatito A protrūkis Kauno mieste. Susirgo du asmenys. Atliekant pirminį židinio epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad likus dviem parom iki pasireiškė ligos simptomai (šis periodas pavojingiausias, nes labiausiai užkrečiamas), ligonė savo namuose ruošė gimtadienio vaišes, kurių metu dalyvavo šeši asmenys. Po daugiau kaip mėnesio, virusinio hepatito A diagnozė nustatyta vienam iš šventės dalyvių. Siekiant išvengti naujų atvejų atsiradimo ir išplitimo bei atsižvelgiant į gautą informaciją, apie galimai tarpusavyje epidemiologiškai susijusius laiko ir vietos požiūriu nustatytus hepatito A infekcijos atvejus, pradėtas protrūkio epidemiologinis tyrimas.

Nors Lietuvoje hepatito A pavieniai atvejai registruojami, tačiau protrūkiai reti. Kauno apskrityje paskutinius trejus metus protrūkių nebuvo, tačiau pavieniai atvejai buvo registruojami: 2013 metais trys atvejai, 2014 metais – vienas, 2015 metais hepatito A atvejų nebuvo registruota. 2016 metais vienas ligonis sirgo Kaišiadorių rajone. Paskutinis šeiminis protrūkis Kauno apskrityje buvo nustatytas ir tirtas 2013 metais Kėdainiuose. Šiais metais lapkričio 17 pradėtas ir tęsiamas hepatito A protrūkio tyrimas Kauno mieste.

Kas tai yra virusinis hepatitas A?

Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį hepatito A virusas patenka su infekuoto asmens išmatomis. Kasmet pasaulyje virusiniu hepatitu A suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą.

Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tiktus sergamumo periodiškumo dėsningumus. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo, hepatito A plitimas įgauna pagreitį. Kai imlių žmonių grupėje atsiranda infekcijos šaltinis, iškyla grėsmė ligos išplitimui.

Kaip pasiekti, kad maiste ar vandenyje hepatito A virusas būtų sunaikintas?

Hepatito A virusas yra atsparus išorės aplinkos veiksniams – šalčiui, kaitinimui, išdžiūvimui ir kt. Pavyzdžiui, užšaldytame maiste (-20°C) virusas gali išgyventi metais, 70°C kaitinimą pakelia 10 min, 1% koncentracijos muilo-sodos tirpalo poveikį esant 37°C temperatūrai pakelia 30 min. Gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingas nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Nustatyta, kad užšaldytas, džiovintas uogas (šilauoges, gervuoges, avietes ir žemuoges) nepakanka kaitinti 80°C temperatūroje 20 min., kad būtų sunaikinti hepatito A virusai. Pieno riebalai ir cukrus apsaugo hepatito A virusus nuo temperatūros poveikio. Hepatito A virusai žūva moliuskus verdant 8 min. pomidorų padaže, bet jie išlieka gyvybingi moliuskus kepant svieste 250°C temperatūroje 5 min. Šie virusai ilgiau išlieka labiau sūdytuose maisto produktuose ir greičiau žūva rūgščioje aplinkoje. 23°C temperatūros vandentiekio vandenyje per 27 dienas hepatito A virusų sumažėja 99 proc. Virusas yra gana atsparus chlorui, todėl profilaktinis geriamojo vandens chloravimas nėra patikima priemonė šios infekcijos plitimui per geriamąjį vandenį sustabdyti, o vandenį veikiant ultravioletiniais spinduliais, formalinu ir chloro junginiais hepatito A virusas žūva per 30 minučių.

Profilaktika

Skiepai – tai pati efektyviausia specifinė hepatito A profilaktikos priemonė vaikams ir suaugusiesiems. Rekomenduojama skiepytis visiems, kurie nesirgę, kurie ruošiasi keliauti. Keliaujantiems į endeminius regionus rekomenduojama skiepytis likus 2–4 savaitėms iki išvykimo.

Viena svarbiausių nespecifinės profilaktikos priemonių – kruopštus rankų plovimas. Rankas plauti būtina:

• Kiekvieną kartą kai jos yra regimai nešvarios.
• Sugrįžus iš lauko.
• Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu.
• Kiekvieną kartą suteršus rankas sekretais ir ekskretais.
• Po sauskelnių keitimo. Po tiesioginio kontakto su ligoniu.
• Prieš vaikų maitinimą, prieš maisto gaminimą ir prieš valgį.
• Prieš užsimaunant vienkartines pirštines ir jas nusimovus.
• Po sąlyčio su gyvūnais.
• Po sąlyčio su užterštais daiktais, paviršiais, (pvz.: šiukšlių dėžės, valymo šluostės ir pan.).

Kitos profilaktikos priemonės

Nustačius ar įtarus užkrečiamosios ligos atvejį, ar esant šios ligos protrūkiui, atliekamas aplinkos nuolatinis valymas ir dezinfekcija. Slaugantiems sergančiuosius, būtina dėvėti vienkartines asmenines apsaugos priemones (prijuostes, pirštines, chalatus) ir kruopščiai plauti rankas. Ligonio išskyromis užterštus aplinkos paviršius (pvz.: vemiant, viduriuojant), nedelsiant būtina nuvalyti vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis, šluostėmis. Patalpas, grindis ir paviršius valyti ne mažiau kaip du kartus per dieną drėgnu būdu naudojant buitines dezinfekuojamąsias valymo priemones, skirtas paviršiams valyti ir dezinfekuoti. Ypatingą dėmesį skirti didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Nuo įvairių paviršių hepatito A virusus pašalina natrio hipochlorito tirpalas. Užterštą kūno skysčiais tekstilę būtina skalbti ne žemesnėje nei 60°C vandens temperatūroje automatinėse skalbyklėse. Patalpas būtina kuo dažniau vėdinti.

Pajutus pirmuosius ligos požymius (bendrą silpnumą, apetito stoką, kūno niežulį, maudimą dešinėje pašonėje, pykinimą, pastebėję tamsų drumstą šlapimą ir šviesias išmatas, akių odenų pageltimą, sąnarių skausmą bei karščiavimą), nedelsiant būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.