Pirminiai 2017 m. Bilionių piliakalnio tyrimų rezultatai
Rugsėjo 25-spalio 7 dienomis Šilalės rajono savivaldybės iniciatyva, aktyviai prie darbų prisidedant Bilionių seniūnijai, Bilionių bendruomenei, buvo vykdyti Bilionių piliakalnio (Šilalės r., Bilionių sen.) archeologiniai tyrimai. Šis vienas gražiausių, iš šono primenantis laiptuotą piramidę žemaičių piliakalnis iki šiol nebuvo tyrinėtas, nors kai kas, pvz. S. Kasperavičius jame lokalizavo 1336 m. kryžiuočių sudegintą Pilėnų pilį, kurios vieta iki šiol nėra žinoma.
Bilionių piliakalnyje buvo tyrinėtos 2 vietos: aikštelės centras ir jos pietinė dalis, iš viso ištiriant 14 m2 plotą. Aikštelės centre aptikti tik kultūrinio sluoksnio likučiai, o štai pietiniame pakraštyje 10 m2 dydžio perkasoje 1-2 m storio kultūriniame sluoksnyje atsiskleidė visa sudėtinga šio piliakalnio istorija.
Piliakalnio įrengimo laikui nustatyti trūksta archeologinių radinių. Ant pirminio kalvos paviršiaus aptikti tik sudegusio rąstelio fragmentai. Pirmasis įtvirtinimas buvo moliu paaukštinti kalvos viršaus pakraščiai.
Piliakalnio aikštelės pakraštyje, stovėjusiame apie 1,7 m pločio statinyje, apkrėstame moliu, buvo įrengtas kapinynas. Tai unikalus atvejis Lietuvos piliakalnių istorijoje, kuomet kapinyno būta pačiuose įtvirtinimuose. Vienas greta kito buvo palaidota apie 10 (tiek kaulų koncentracijų pavyko išskirti tyrimų metu) sudegintų mirusiųjų. Jų gerai perdegę kauliukai supilti į maždaug 20-30 cm skersmens vos įgilintas duobutes. Kai kada šalia degintų kaulų pusračiu padėti smulkūs 6-7 cm skersmens akmenukai. Dauguma degintų kaulų visiškai sunykę, likę tik baltos kalcio juostelės. Įkapių kapuose nerasta, išskyrus vieną, kuriame buvo perlaužta bronzinė antkaklė dėželiniais galais.
Toje pačioje vietoje aptikti du išsiskiriantys degintiniai kapai su geležinėmis labai sunykusiomis įkapėmis. Jų prasčiau sudeginti kaulai (išliko didesni jų fragmentai) supilti į maždaug pusės metro ilgio plotelius. Į vieną kapą įdėtas įtveriamasis peilis ir įmovinis ietigalis rombo formos plunksna su briauna, į kitą – ilgas (27,5 cm) peilis. Šie kapai preliminariai datuojami IV a. Įdomu tai, kad šiuo metu Žemaitijoje gyvenę žmonės mirusiuosius laidojo nedegintus, o čia aptikti degintiniai kapai ir dar tokioje neįprastoje vietoje.
Vėlesni piliakalnio įtvirtinimai buvo medinės sienos, sutvirtintos moliu, kurios sudegė ir užvertė degintinius kapus. Gaisravietę žymi gausios anglys nuo sudegusių rąstų (jų fiksuota virš 10) bei sienos vidinėje pusėje stovėjusioje kažkokioje talpoje buvę grūdai. Tai vėl retas radinys Lietuvos piliakalniuose. Gaisro laikotarpiui nustatyti archeologinių dirbinių irgi nerasta.
Aiškiausias, tačiau prasčiausiai išlikęs yra viršutinis kultūrinis sluoksnis, žymintis XIV a. pilies gyvavimo laikotarpį. Tuo metu piliakalnis įgavo dabartinę išvaizdą, aikštelės pakraščiai paaukštinti užplūkiant molio sluoksnį, pilies gynybines sienas laikė dvi eilės įkastų stulpų, kurie dar buvo įtvirtinti akmenimis. Laikotarpį datuoja tokie radiniai kaip žiesta keramika ar geležinės ylos tordiruotu koteliu fragmentas.
Tyrimai parodė Bilionių piliakalnį esant Lietuvos ir žemaičių praeičiai pažinti labai įdomų ir turtingą objektą, iš kurio surinktą medžiagą dabar turės tirti specialistai. Kadangi šiais tyrimais buvo apimta tik labai maža piliakalnio dalelė, reikia galvoti ir apie tolesnes šių tyrimų perspektyvas.
