Pirmoji Mečislovo Reinio alėja Lietuvoje
2019 metais minėjome 135-ąsias Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio gimimo metines. Apie jo vardo garsinamo būdus ir formas Lietuvoje, išeivijoje, Ukrainoje, Rusijoje jau rašyta „XXI amžiuje“ (nr. 47). Dar viena svarbi naujiena apie arkivyskupo įamžinimą – Skapiškio miestelyje (Kupiškio r. savivaldybė) M. Reinio vardu pavadinta alėja.
Dar rugsėjo 17 dieną visuotiniame Skapiškio bendruomenės susirinkime (pirmininkė – Roma Bugailiškienė) pritarta patenkinti mano siūlymą dėl M. Reinio alėjos vardo suteikimo. O spalio 31 dieną Kupiškio rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į mano liepos 29 d. prašymą ir į Skapiškio bendruomenės protokolo išrašą parengė Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl gatvės pavadinimo suteikimo“ (2019 11 05 Nr. S1 – 2382 (4.29). Savivaldybės tarybai Skapiškyje suteikus pavadinimą gatvei pagal pridedamą planą, lapkričio 5 dienos įsakymu ADV-762 pakeitė esamą adresą Mokyklos g. 2 b ir Mokyklos g. 2 a į Mečislovo Reinio al. 1 ir 2.
M. Reinio vardu yra pavadintos gatvės Marijampolėje, Kaune, Vilniuje (Naujojoje Vilnioje), Antalieptėje. M. Reinio alėjos pavadinimas – pirmas tokia forma įamžintas M. Reinio vardas Lietuvoje.
Iš tiesų Skapiškyje buvusios Mokyklos gatvės namų Nr. 2 a ir 2 b gyventojai yra susiję su Dievo tarno M. Reinio vardu, jo gyvenimu. M. Reinio al. 1-ajame name, arkiv. M. Reinio vardą įamžino koplytstulpis (2007) ir Rūpintojėlis (2013). Tai – pirmieji tokios formos atminimo ženklai Dievo tarnui. Į šį Rūpintojėlio postamentą įmūryta žemių, atvežtų iš Vladimiro (prie Kliazmos) miesto senųjų kapinių, esančių prie kalėjimo, kuriame M. Reinys kentėjo paskutiniuosius gyvenimo metus (jo palaidojimo – tiksliau pakasimo – vieta Vladimiro senosiose miesto kapinėse nežinoma). Tai – trečioji vieta Lietuvoje, kurioje saugomos žemės iš tolimojo Vladimiro (Vilniaus Arkikatedra, Daugailių bažnyčios šventorius), liudijančios simbolinį M. Reinio kapą. Sodyboje, prie kurios pastatyti paminklai, veikiančioje parodoje „Pažintis su Ukrainos kultūra“ (parodą atidarė Ukrainos ambasadorius 2012 m.) kaupiami eksponatai, skirti ne tik Ukrainai ir vienuoliams bazilijonams (tai – Rytų apeigų katalikai, unitai), bet ir Dievo tarnui M. Reiniui.
M. Reinio al. 2-ajame name gyvena Alfonsas ir Aldona Bugailiškiai (sodybą įsigijo iš Aldonos ir Povilo Kytrų vaikų). Povilo Kytros brolis, architektas Leonas Kytra (1930 06 11–2003 12 09), sovietmečiu nuo sunaikinimo išgelbėjo Skapiškyje garsų paminklą „Atminimui Pirmųjų Misijų 1387–1787“. Jis buvo 1942 metais Sibire tremtyje gimusios Nijolės Marijos Reinytės vyras. N. Reinytė buvo arkivyskupo vyriausiojo brolio Izajošiaus (1862–1923 03 06) sūnaus Antano (1911 02 07–1981 04 07) dukra. Ji dažnai viešėjo Kytrų namuose, gerbusiuose Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio vardą. Pagarbą arkiv. M. Reiniui perėmė ir naujieji sodybos šeimininkai Aldona ir Alfonsas Bugailiškiai.
Gatvės pavadinimo keitimu ir M. Reinio vardo įamžinimu iš humanitarinių paskatų buvo itin suinteresuotas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, šiai idėjai pritarė daugelis skapiškėnų, atsakingų valdžios žmonių.
Pagaliau ši svajonė buvo realizuota – Skapiškis tapo pirmoji vieta, kur Dievo tarno M. Reinio atminimas įamžintas jo vardu pavadinant alėją.
