Pirmoji ponia: tautos tradicijos gyvos ir esant toli nuo Lietuvos
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Londono Stratfordo rotušėje vykusiame folkloro koncerte „75 dainų pynė“, skirtame lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje 75-osioms metinėms.
Pirmoji ponia akcentavo, kad lietuviška daina, tautinis šokis, liaudies meninė kūryba – neatsiejama mūsų tautos kultūrinės tapatybės dalis.
„Ilgus šimtmečius brangintos ir šiandien nuoširdžiai puoselėjamos lietuviško folkloro tradicijos – tai lietuvių savitumo ir bendrystės simbolis. Džiugu, kad mūsų tautos saviraiškos tradicijos gyvos ir toli nuo Lietuvos“, – šventės dalyviams sakė D. Nausėdienė.
Pasak pirmosios ponios, meno kolektyvų veikla Jungtinėje Karalystėje padeda puoselėti lietuvių tautos kultūrinės tapatybės branduolį ir perlą – gimtąją lietuvių kalbą, taip pat plačiai pasauliui skleidžia žinią apie mūsų šalį ir pristato jos kultūrą.
D. Nausėdienės teigimu, „75 dainų pynė“ ne tik primena reikšmingo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės jubiliejaus sukaktį, bet ir simbolizuoja jungtį, kuri per ilgaamžes lietuvių tautos tradicijas sieja įvairias išeivijos kartas, telkia gimtinėje ir svečiose šalyse gyvenančius lietuvius
Šventiniame koncerte dalyvavo meno kolektyvai, aktyviai veikiantys ne tik Londone, bet ir Mančesteryje, Piterbore, Lidse bei kituose Didžiosios Britanijos miestuose, taip pat Lietuvos policijos ansamblis.
Londone atidaryta Dvikalbystės ir lituanistinio švietimo konferencija
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį taipn pat dalyvavo Londone vykusioje Dvikalbystės ir lituanistinio švietimo konferencijoje, kur akcentavo gimtosios kalbos ir lietuvybės išsaugojimo svarbą.
D. Nausėdienės teigimu, lietuvių kalba yra stipriausias saitas, kuris užsienio lietuvius jungia su Lietuva bei padeda jiems pasijusti pasaulio lietuvių diasporos dalimi.
Pasak pirmosios ponios, gyvenimas kitoje kultūrinėje aplinkoje ir poreikis bendrauti kita kalba nulemia natūralią dvikalbę ar net daugiakalbę kasdienybę, tačiau emigrantams iš Lietuvos gimtoji kalba visada buvo svarbi.
„Tikiu, kad lietuvių išeivių bendruomenės ir švietimo profesionalai, veikdami drauge, brandina ir toliau brandins stiprią lituanistinio švietimo tradiciją, kuri taps atspirtimi Lietuvai ir lietuvių diasporai užsienyje, ugdant skaitančią, mąstančią, atsakingą, pilietišką, Lietuvą mylinčią jaunuomenę“, – sakė pirmoji ponia.
Pasak jos, pagrindiniu pagalbininku mokant vaikus lietuvių kalbos emigracijoje tampa lituanistinės mokyklos, tačiau lemiamas vaidmuo šiame procese tenka šeimai.
„Lituanistinis ugdymas yra svarbi Lietuvos stiprybės, valstybingumo ir pilietinės galios prielaida. Didžiuojamės pasaulio lietuviais, kurie augina lietuvių kalbą mokančius ir Lietuvą mylinčius vaikus“, – teigė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, sprendimų priėmėjai Lietuvoje atsakingi už tai, kad jaunoji karta išlaikytų gimtosios kalbos gyvybingumą – būtina užtikrinti pakankamą lituanistinio ugdymo finansavimą iš valstybės biudžeto ir surasti būdus, kaip motyvuoti vaikus mokytis lietuvių kalbos, į šį procesą įtraukiant ir tėvus bei senelius.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, lituanistinių mokyklų Jungtinėje Karalystėje atstovai.
