Planšetinis kompiuteris mokinio rankose – prakeiksmas ar išganymas
Šiaulių pakraštyje esančioje Aukštelkės mokykloje vyko neįprastas seminaras apie išmanųjį mokymą. Tai ne mokslas apie kompiuterius ir ne koks nuotolinis ugdymas per vaizdo kamerą. Pasirodo, kad pats ugdymo turinys gali būti išmanus. Pavyzdžiui, elektroninės pratybos gali padėti išvengti prakeiksmų, kurių švietimo sistema neatsikrato dešimtmečiais.
Oficialiai ant popieriaus viskas skamba gana nuobodžiai. Matyt, taip reikia – Aukštelkės mokyklos Strateginio plano 2017–2019 m. mokyklos vystymo trajektorija, išmanusis mokymasis.
Renginio dalyviai – kelios dešimtys mokytojų iš įvairių Šiaulių mokyklų.
Konsultantai – įvairūs savo srities specialistai, kurie išmaniąsias technologijas tiesiog priauginę prie savo sąmonės.
Vos atvykęs, supranti, kad šis seminaras kitoks. Po pranešimų visi pažyra dirbti poromis. Vėliau keitėsi vietomis – siurbė žinias iš pranešėjų akis į akį.
Tai kas yra išmanusis ugdymas? Savo akimis tai galima pamatyti mokyklos raštinėje. Čia ant lentynos sudėti 15 planšetinių kompiuterių. Galima pasiimti ir klaviatūras. Pasirodo, šie įrenginiai mokykloje naudojami beveik visose pamokose – svarbu pasiimti, kol kiti nepačiupo.
Vienas iš išmaniųjų dalykų mokykloje, kurį jau daugelis žino, yra TAMO dienynas, kuriame ne tik pamokų grafikai, bet ir visa informacija, skirta moksleiviams, jų tėvams, namų darbai ir kiti dalykai.
Dar vienas išmanusis produktas, apie kurį seminare kalbėta daugiau – EMA. Taip sutrumpintai vadinamos elektroninės pratybos, skirtos kone visiems dalykams ir visoms klasėms. Tai progreso sprogimas vaikų ugdyme.
Beje, aplinkinėse šalyse analogų sunku rasti. Išversti į bet kokią kalbą šią programą būtų daug lengviau, nei suderinti viską su kitos šalies ministerijomis. Iš esmės šiuo produktu būtų įmanoma užkariauti pasaulį.
Jokių pažymių ir individualus darbas
Pačiame renginio įkarštyje užkalbinta TAMO grupės rinkodaros vadovė Daina Kedienė įtikina, kad elektroninės pratybos nėra tik popieriaus taupymas. Tai šis tas daugiau.
EMA – tai visų įmanomų dalykų pratybos įvairių klasių moksleiviams. Kaip tai veikia?
Moksleiviai įsijungia kompiuterius ir… sprendžia. Tam puikiai tinka ir mobilūs telefonai.
Iš esmės būtų galima taip dirbti ir pasklidus po visą pasaulį, sėdint po palmėmis, ar Niujorko metro – kad tik internetas veiktų. Tačiau pratybos nėra specialiai skirtos dirbti per atstumą. Nebent tai – namų darbai. Tai tiesiog pamokos dalis.
D.Kedienė teigia, kad šios pratybos labiau panašios į spektaklį ar orkestrą – kiekvienas vaikas tobulina savo vaidmenį, o viskam vadovauja režisierius ar dirigentas – mokytojas.
Kokie EMA pranašumai? Pirmiausia – dirbti kompiuteriu vaikams yra priimtina. Būtent dėl to moksleiviai, atlikdami namų darbus, patirtų mažiau streso. Galbūt neatidėliotų jų nakčiai.
Antra – užduočių vertinimas atitinka jau seniai deklaruojamą, bet neįgyvendinamą vertinimą – lyginti mokinį su savimi, o ne kitais. Konkurencija skaudina, o siekti aukštumų skatina kiekvieno asmeninė sėkmė.
Beje, mokiniai mato bendraklasių pasiekimus, tačiau nežino, kas slepiasi po simboliniais žvėreliais ir kokiame žinių lygyje yra klasiokų asmeninis rezultatas.
Trečia – mokytojas yra didysis dirigentas Jis gali vienu metu mokiniams pateikti individualias užduotis, iškart stebėti rezultatų grafikus.
Padėti kiekvienam augti savo lygmenyje be didelių pastangų. Sutaupo marias laiko, nes nereikia ranka taisyti pratybų – klaidas randa pati sistema.
Ketvirta – tokiose pratybose negali „susigadinti vidurkio“ pažymiais. Kiek pasiekei – ten ir esi. Kelias yra vienas – tik pirmyn. Tiesa, mokytojas gali viską kiek pareguliuoti, jei yra reikalas, pagirti, sufleruoti ar net braukyti mėlynos spalvos virtualiu parkeriu. Raudonos spalvos vengiama – ji gąsdina.
Naujas būdas pažinti mokinius
Žinoma, popierius taip pat taupomas, teigia Malvina Majauskaitė, TAMO grupės e.produktų plėtros direktorė. Jos žiniomis, perėjusiems į išmanųjį ugdymą išlaidos pratyboms gali sumažėti kelis kartus.
Po seminaro – aptarimas. Išsakyta daug – abejonės, baimės ir atradimo džiaugsmas. Štai keletas pasisakymų.
„Išmaniųjų naujovių dažniau nori direktoriai ir vaikai. Mokytojai tampa pasikeitimų įkaitais, nes jų niekas neklausia – tenka prisitaikyti.“
„Kyla mintys – pensija netoli, o kam man to reikia? Bet palengva atrandame, kad tai yra spyris, verčiantis judėti pirmyn. Išmaniosios technologijos mus paskatino atverti naujus buvimo su vaikais klodus.“
„Gal ir daug ko nesuprantu, bet suprantu, kad tai yra gėris. Judi po truputį ir jau nebijai. Iš tiesų – kam mokyti vaiką to, ką jis gali rasti internete?“
„Dalykai, pasakyti virtualioje erdvėje, gali žeisti realioje erdvėje. Internete niekas nebejuokauja, o virusai neberašomi dėl pokšto.“
„Pasirengti egzaminui – savaitės reikalas. Didžioji ugdymui skirto laiko dalis turi būti skirta ryšių ir santykių suvokimui plačiąja prasme, o ne faktų atkartojimui ir patikrinimui.“
„Kiek galima laukti, kol tie egzaminai ir testai numirs? Mokykla yra moksleiviams – kam juos versti atsiskaitinėti tai, ką jie gali rasti internete?“