Planuojama optimizuoti keleivių vežimą traukiniais: atokesnėse maršrutų dalyse veš autobusai
Siekdama optimizuoti keleivių vežimą traukiniais ir mažinti dėl šių paslaugų patiriamus nuostolius, Susisiekimo ministerija siūlo vietiniais traukinių maršrutais keleivius vežti kombinuotuoju būdu, pasitelkiant ir autobusus. Keliaujant Lietuvoje, tose maršrutų dalyse, kuriose važiuoja daugiausia keleivių, juos vežtų traukiniai, o likusiose maršrutų dalyse, kuriose lieka mažai keleivių, – autobusai. Traukinių ir autobusų tvarkaraščiai būtų patogiai suderinti, o visai kelionei pakaktų įsigyti vieną bilietą.
„Toks keleivių vežimo būdas, kai kelionės traukiniu derinamos su pavėžėjimu autobusu, yra įprastos Vakarų Europos šalyse. Naują keliavimo būdą Lietuvoje siūlome atsižvelgdami į gerąją užsienio valstybių patirtį. Vežant kombinuotuoju būdu, traukiniai ir autobusai skirtinguose vieno maršruto ruožuose būtų pasirenkami optimaliai pagal tikėtiną keleivių srautą, taip užtikrinant patogias sąlygas keleiviams ir taupant valstybės lėšas“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Statistikos duomenimis, keleivių skaičius ir sėdimų vietų užimtumas skirtinguose traukinių maršrutuose yra labai nevienodas. Pavyzdžiui, 2017 m. maršrutu Vilnius–Šiauliai važiuojančiuose traukiniuose vidutiniškai būdavo užimta 97 proc. sėdimų vietų, maršrutuose Vilnius–Klaipėda – 92 proc., Vilnius–Kaunas – 31 proc. vietų, o maršrute Radviliškis–Panevėžys – tik 2 proc. vietų. Vidutinis sėdimų vietų užimtumas traukiniuose pernai siekė 35 proc., atokiausiuose maršrutų ruožuose – gerokai mažiau.
Kai traukiniai važiuoja apytuščiai, valstybei tenka didelė našta kompensuoti vežėjų patiriamus nuostolius. Paskaičiuota, kad dėl per mažo sėdimų vietų traukiniuose užpildymo keleivių vežimo geležinkeliais nuostoliai šiais metais gali siekti apie 34 mln. Eur.
Šie nuostoliai gerokai sumažėtų, traukinio keleivius atokiausiuose maršrutų ruožuose pavežant autobusais. Pavyzdžiui, nusprendus keleivius vežti kombinuotuoju būdu maršrutuose Vilnius–Ignalina–Visaginas / Turmantas (ruože Vilnius–Ignalina traukiniu, ruože Ignalina–Visaginas autobusu); Vilnius–Varėna–Marcinkonys (ruože Vilnius–Varėna traukiniu, ruože Varėna–Marcinkonys autobusu); Kaunas–Kazlų Rūda–Kybartai (ruože Kaunas–Kazlų Rūda traukiniu, ruože Kazlų Rūda–Kybartai autobusu), kompensacijos poreikis sumažėtų mažiausiai 1,27 mln. Eur per metus. Pažymėtina, kad konkretūs maršrutai, kuriuose būtų nuspręsta teikti kombinuotas keleivių vežimo paslaugas, dar nėra parinkti. Šiuo metu vertinami dabartiniai keleivių srautai, o maršrutai būtų parenkami pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Susisiekimo ministerija jau parengė kombinuotajam keleivių vežimui įteisinti reikalingus teisės aktų – Transporto veiklos pagrindų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso – pakeitimus. Šią savaitę juos svarstys Vyriausybė, vėliau – Seimas.
Užsienio šalyse kombinuotasis keleivių vežimas yra plačiai paplitęs – dažniausiai autobusai yra naudojami atvežti keleivius prie tramvajaus ar metro maršruto, o tramvajus ir metro – atvežti iki traukinio maršrutų. Pavyzdžiui, Vokietijoje autobusų ir tramvajų linijomis keleiviai privežami prie pagrindinių geležinkelių transporto maršrutų. Skatinant daugiau naudoti traukinius, kaip aplinkai draugiškesnę transporto priemonę, nuo 2013 m. Vokietijoje privačioms autobusų kompanijoms leidžiama vežti keleivius tik tais tarpmiestiniais maršrutais, kurių ilgis ne didesnis kaip 50 km. Kitas pavyzdys – Jungtinės Amerikos Valstijos, kur pastebima tendencija autobusais vežti keleivius vis mažesniu atstumu, pirmenybę vežti keleivius didesniu atstumu teikiant traukiniams ar lėktuvams.
