Plastikiniai maišeliai: Lietuva rodo pavyzdį Europai?

Nors plastikinių maišelių vartojimas mažėja, tačiau ši pakuotės rūšis vis dar išlieka viena dažniausių gamtoje aptinkamų komunalinių atliekų. Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų departamento kartu su prekybininkais atliktas plastikinių maišelių sunaudojimo mūsų šalyje tyrimas parodė, kad vienam gyventojui tenka iki 40 pirkinių ir apie 250 plonų, biriems produktams skirtų maišelių. Tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje numatyta keturiasdešimties maišelių skaičių vienam gyventojui pasiekti iki 2025 metų. Kur dar reikia pasitempti, jei jau visu dešimtmečiu lenkiame daugelį ES valstybių?

Sudaro dešimtadalį atliekų

Kasdienio naudojimo plastikinių maišelių gamybai naudojami mažiausiai pavojingi iš naftos perdirbimo produktų gaminami plastikai, todėl didžiausias su jais siejamas pavojus – gamtos užterštumas ilgai neyrančiomis atliekomis, kurios negaudamos tiesioginių saulės spindulių ir kitų pašalinių veiksnių gali išsilaikyti net iki 400 metų.

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedros vedėjas ir profesorius Ričardas Makuška neabejoja, kad svarbiausias dalykas utilizuojant plastikinius maišelius – atliekų surinkimas, rūšiavimas ir tinkamas sąvartynų eksploatavimas.

Įvairių rūšių plastiko produktai yra patvarūs ir gali būti perdirbami ne vieną kartą, tačiau Lietuvoje surenkami tik palyginti nedideli jų kiekiai ir neišnaudojamos turimos perdirbimo galimybės.

„Didžioji dalis šių atliekų vis dar atgula sąvartynuose, kur sudaro apie dešimtadalį visų atliekų, o kita dalis patenka į aplinką, todėl tikimės, kad mažėjant plastikinių maišelių poreikiui, ekologinis sąmoningumas ir efektyviai tvarkomų atliekų mastai augs”, – akcentavo Daiva Skrupskelienė, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice” vykdomoji direktorė.

Ekologiška, bet ne ekonomiška?

„Nors plastikinių maišelių irimo proceso metu jokių nuodingų ar kitų aplinkai kenksmingų medžiagų nesusidaro, šioms atliekoms pasklidus laukuose ar patekus į vandens telkinius gali būti negrįžtamai pažeista jų ekosistema, – pasakojo R. Makuška. – Mažiau pavojingi yra tik bioskaidūs plastikai, tačiau jie yra brangūs ir reikalauja kruopštaus bei sudėtingo atliekų rūšiavimo.”

Tuo tarpu siekdami prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo didieji prekybos centrai vis dažniau pirkėjams kaip alternatyvą siūlo greitai suyrančius ir aplinkos neteršiančius maišelius. Visgi prof. R. Makuškos teigimu, vadinamųjų ekologiškų maišelių naudojimas pats savaime plastikų maišelių atliekų problemos neišsprendžia.

„Biologiškai skaidūs maišeliai yra priimtini kainos požiūriu, tačiau dėl jų sudėtyje esančių irimą skatinančių medžiagų, irdami jie subyra į tūkstančius smulkių fragmentų, kurių beveik neįmanoma surinkti iš aplinkos, – sakė D. Skrupskelienė. – Taip pat šalinant biodegraduojančius maišelius papildomų kaštų reikalauja jų atskyrimas iš bendro atliekų srauto, sąvartynų modernizavimas, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos perdirbti netinkamų maišelių irimo ir kompostavimosi procesams vykti.“

Pirkėjų sąmoningumas auga

Net ir įdiegus pažangias technologijas, tik nedidelė dalis plastikinių maišelių galėtų būti panaudota grįžtamajam perdirbimui. „Dauguma maišelių būna užteršti maisto likučiais, riebaluoti, o jų išplovimas yra gana sudėtingas ir santykinai brangus procesas. Taip pat dėl jų sudėtyje esančio pakankamai nedidelio kiekio polimero, plastikiniai maišeliai nėra tokia vertinga žaliava kaip kiti plastiko produktai, – akcentavo D. Skrupskelienė.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas įvardijo dvi galimas alternatyvas šiai problemai spręsti – vartojimo įpročių keitimas, pasitelkiant įvairias visuomenės švietimo priemones, ir plastikinių maišelių apmokestinimas.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra apmokestinti tiek ploni, tiek storesni plastiko maišeliai – tik skiriasi jų apmokestinimo būdas. Už storesnius plastiko maišelius pirkiniams pirkėjai susimoka kasoje, o plonesnieji yra apmokestinami kaip pakuotė, už kurią moka gamintojai ir importuotojai.

„Kai kuriais atvejais maišeliai dalijami nemokamai rinkodaros tikslais, tačiau vis dažniau pastebiu, kad pardavėjai sąmoningai renkasi plastikinių maišelių alternatyvas – popierinius arba medžiaginius maišelius, – sakė K. Trečiokas. – Taip pat galima pastebėti ir pirkėjų įpročių pokytį, kadangi šie geranoriškai reaguoja į skatinimą mažinti maišelių vartojimą, racionaliau apsipirkinėja ir renkasi daugkartinio naudojimo pirkinių maišelius.”

Jo teigimu, šiuo metu esame pasiekę lygį, kuriame daugelis ES valstybių atsidurs tik po dešimtmečio, todėl galima drąsiai teigti, kad priemonės, nukreiptos šiai problemai spręsti, yra paveikios.