Plungė – 2022 metais Europos kultūros sostinė? Realybė ar iššūkis…
Rugsėjo 21 d. Kultūros ministerijoje surengtas seminaras „Europos kultūros sostinė 2022: informacija ir gairės miestams kandidatams“ Lietuvos miestams, svarstantiems galimybę teikti paraiškas Europos kultūros sostinės vardui gauti. Kaip vieniems iš pretendentų tapti Europos kultūros sostine 2022 metais, dalyvauti seminare buvo pakviesta delegacija ir iš Plungės, kurios sudėtyje Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, Plungės rajono savivaldybės mero patarėjas Gintautas Vaitkevičius, Savivaldybės Kultūros ir sporto sk. vedėja Vida Saukalienė ir Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.
Seminare kultūros ministras Šarūnas Birutis, Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento direktorė Eglė Saudargaitė ir Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato atstovas Sylvain Pasqua pristatė Europos kultūros sostinės projekto tikslus, reikalavimus miestams kandidatams, atrankos kriterijus, paraiškų teikimo, atrankos ir stebėsenos procedūras, reikalavimus dėl poveikio vertinimo.
LR kultūros ministerija šių metų liepos 20 d. paskelbė kvietimą Lietuvos miestams dalyvauti nacionalinėje atrankoje 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti. Europos kultūros sostinė – tai Europos Sąjungos iniciatyva, kuria siekiama skatinti kultūros indėlį į ilgalaikę miesto ar regiono raidą, suderinus su atitinkamomis vietos strategijomis ir prioritetais, pabrėžti miesto ar regiono indėlį į kultūrų įvairovę Europoje, išskirtinumą bei priklausymą bendrai Europos kultūros erdvei.
„Savo laiške savivaldybių merams skatinau atkreipti dėmesį į šią galimybę miestams kandidatuoti įtraukiant kaimyninius miestus ar rajonus, planuoti ambicingiau nei įprastinė miesto ar regiono kultūros veikla, remtis miesto ar regiono stiprybėmis ir būtinai turėti ilgalaikę viziją. Europos kultūros sostinė pati savaime nėra tikslas, tačiau ji gali būti reikšmingas pokyčių per kultūrą katalizatorius, kurie galėtų tapti ilgalaikės miesto strategijos dalimi“, – pabrėžė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos kultūros sostinės vardas nėra įpareigojimas įgyvendinti daugybę projektų ar renginių. „Europos kultūros sostinės programa turi atitikti visų pirma paties miesto tikslus, prioritetus ir finansines galimybes bei žmonių poreikius. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis projektas yra ilgalaikis šešerius septynerius metus trunkantis įsipareigojimas, kuriam yra būtinas politinis sutarimas nacionaliniu, regioniniu ir miesto lygiu, ilgalaikės nuoseklios pastangos, užtikrinančios ne tik paraiškos ir programos parengimą, jos įgyvendinimą, bet ir veiklos tęstinumo užtikrinimą Europos kultūros sostinės metams pasibaigus. Didžiausios naudos iš Europos kultūros sostinės vardo sulaukė tie miestai, kurie įsipareigojo ir užtikrino šios programos įgyvendinimo nuoseklumą ir tęstinumą“, – sakė Šarūnas Birutis.
Ministras paskatino paraiškas planuojančius teikti miestus vadovautis pagrįsto optimizmo strategija, nekurti nepamatuotų lūkesčių, apgalvotai įvertinti šioje situacijoje savo stiprybes, galimybes ir susijusias rizikas ir atitinkamai formuoti į ateitį orientuotą tęstinę programą, kuri netaptų vienkartine švente.
„Laikyčiau Europos kultūros sostinės projektą labiau procesu nei tikslu, tad norėčiau dar sykį paskatinti savivaldybes dalyvauti šiame visapusiškai naudingame procese išgryninant savo miestų ir regionų kultūros strategijas“, – kalbėjo kultūros ministras.
Seminaro prelegentai atsakė į savivaldybių atstovams rūpimus klausimus. Seminare dalyvavo 18–os savivaldybių atstovai, regioninių kultūros centrų, viešųjų įstaigų vadovai.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra vadovaujančioji institucija, atsakinga už procedūrą atrenkant Lietuvos miestą, kuriam 2022 metais būtų suteiktas Europos kultūros sostinės vardas. Kvietimas miestams teikti paraiškas yra grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020-2033 m.
Atranka Europos kultūros sostinės 2022 vardui gauti bus vykdoma dviem etapais. Lietuvos miestai, norintys dalyvauti atrankoje, ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 24 d. turi pateikti Kultūros ministerijai nustatytos formos paraiškas su priedais. 2016 m. birželio mėn. Kultūros ministerija kvies į išankstinę atranką, kurios metu tarptautinė nepriklausoma ekspertų grupė įvertins kiekvieną miestą kandidatą pagal paraiškas ir jų svarstymą kartu su miestų kandidatų atstovais. Pirminės atrankos tikslas – sudaryti miestų kandidatų sąrašą. 2017 m. pirmoje pusėje Kultūros ministerija kvies į galutinę atranką, kurios metu ekspertų grupė rekomenduos ne daugiau kaip vieną miestą, kuriam būtų suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, taip pat teiks rekomendaciją Europos Komisijai dėl Melinos Mercouri vardo apdovanojimo (1,5 mln. eurų) skyrimo.
