Po 7 metų pertraukos Jurbarke užregistruoti susirgimai trichinelioze
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyrius 2015 m. rugpjūčio 3 d. gavo informaciją iš Jurbarko maisto ir veterinarijos tarnybos, kad Jurbarko miesto gyventojos pristatytame kiaulienos mėginyje rasta trichinelių ir galimai yra susirgusių asmenų. Informuota, kad užkrėsta kiauliena pateko į jurbarkietės namus iš Šakių rajono, Rocičkių k., esančio ūkio, kuriame buvo pirkta paskersta kiaulė. Visa užkrėsta mėsa buvo surinkta sunaikinimui, apie nesaugią mėsą pardavinėjančius ūkininkus perduota informacija Šakių rajono maisto ir veterinarijos tarnybai.
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriuje nedelsiant buvo pradėtas epidemiologinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jurbarkietė paskerstos kiaulės mėsą parsivežė į namus birželio mėn. viduryje. Neatlikus tyrimo dėl trichineliozės, namų sąlygomis kiauliena buvo ruošiama maistui – sūdoma, ruošiami rūkyti gaminiai, dalis mėsos užšaldyta.
Po keletos dienų namiškiai pradėjo ragauti sūdytų lašinukų, kiek vėliau – rūkytų gaminių. Pirmoji negalavimus pajutusi namų šeimininkė pirmomis liepos mėnesio dienomis kreipėsi į gydymo įstaigas. Ligonė buvo gydoma VšĮ Jurbarko ligoninėje, po to Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikose, kur buvo įtartas parazitologinės kilmės susirgimas. Tik liepos 31 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje, įtarus trichineliozę, buvo skirtas atitinkamas gydymas nuo trichineliozės ir moteriai nurodyta patikrinti turimą mėsą dėl trichinelių.
Per tą laiką sunegalavo dar 4 užkrėstos mėsos valgę šeimos nariai. Epidemiologinio tyrimo metu paaiškėjo, kad kiaulieną valgė 11 asmenų. Visi jie buvo nukreipti pasitikrinti pas medikus. Trichineliozė diagnozuota 5 asmenims. Dar 6 kiaulienos ragavę asmenys nesusirgo, kadangi ragavo tik rūkytų lašinukų be raumenų.
Primename, kad trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Visos trichinelių rūšys yra pavojingos žmonių sveikatai. Žmonės šia helmintoze užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai šiluminiai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis.
Trichinelių lervos yra labai atsparios: sušaldytoje iki -18°C mėsoje trichinelių lervos žūna tik per 10 dienų, sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, jos žūna tik viršutiniuose sluoksniuose, net verdant ar kepant didelio gabalo viduje trichinelės išlieka gyvos.
Užsikrėtus, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti.
Židinių epidemiologinio tyrimo analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Tokie židiniai būna gana išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai, kaimynai.
Pastaraisiais metais dažniausiai nustatomas trichineliozės šaltinis yra infekuota trichinelėmis kiauliena iš privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užaugintų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. Kiaulės trichinelioze dažniausiai apsikrečia suėdusios sergantį graužiką – pelę ar žiurkę, todėl svarbu ūkiuose naikinti graužikus – potencialius šios ligos platintojus.
Kiaules taip pat gali užkrėsti ir medžiotojai, kai jie laukinių gyvūnų mėsa šeria savo kiaules. Todėl nereikėtų šerti kiaulių žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia gyventojų dėmesį, kad, norint išvengti susirgimų trichinelioze, būtina kiaulės ar sumedžiotų šernų skerdieną ištirti dėl trichineliozės, nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Tyrimui reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus veterinarijos gydytojo atsakymą mėsą galima naudoti maistui.
