Po dideliais represijų aukų skaičiais slypi šeimų gyvenimo istorijos

Birželio 14 dieną Kėdainiuose, kaip ir visoje šalyje, paminėta Gedulo ir vilties dieną. Vidurdienį Kėdainių rajono savivaldybės vadovai ir administracijos darbuotojai, pagerbdami represijų aukas, prisijungė prie akcijos Visuotinė tylos minutė. Popiet Kėdainių geležinkelio stotyje, minint 76-ąsias tremties ir masinių žudynių metines, prie paminklo, atminimo lentos ir ant geležinkelio bėgių padėtos gėlės, uždegtos žvakelės.

Tremties aukas kartu su kėdainiečiais pagerbė rajono meras Saulius Grinkevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis ir savivaldybės administracijos darbuotojai, rajono tarybos nariai. Atminties valandoje dalyvavo Kėdainių šauliai, taip pat Lietuvos kariuomenės kariai, kurie šiuo metu dalyvauja didelio masto tarptautinėse karinėse pratybose „Geležinis vilkas 2017“.

Meras S. Grinkevičius priminė, kad Kėdainių kraštas per masinius trėmimus neteko apie 3 000 kėdainiečių, o visa šalis beveik – 300 tūkst. tautiečių.

Pasak rajono vadovo, už šių skaičių stovi konkretūs žmonės ir šeimos. Vienas tokių pavyzdžių – Baltrūnų šeimos istorija. Tėvas – policininkas, savanoris, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, mama – siuvėja ir trys mažamečiai vaikai. Kodėl ši šeima, mylinti savo tėvynę, 1941 metų birželio 14 dieną buvo išvežta į Sibirą, Tomsko sritį? Tėvas suimtas, nukankintas. Motina viena augino mažamečius vaikus. Baltrūnų šeima tremtyje išbuvo 18 metų.

„Ši šeima išsaugojo meilę Lietuvai, o atsiradus galimybei sugrįžo. Tokių istorijų, slypinčių po tais dideliais skaičiais yra daug. Gedulo ir vilties dienos pavadinimas turi du „užtaisus“. Taip, gedulas niekada nepradings iš mūsų, Lietuvos žmonių, širdžių, nes jis per daug didelis ir per daug stiprus, tačiau yra ir kitas žodis – viltis. Jis man dar artimesnis, nes jeigu mes negyvensime viltimi, netikėsime rytdiena, tai mūsų Lietuva neturės ateities. Tik viltis valstybę gali daryti stiprią. Dėkoju tiems, kurie neužmiršo Lietuvos būdami toli nuo jos, neiššvaistė meilės, tikėjimo ir vilties“, – sakė S. Grinkevičius.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininko Jono Šleževičiaus teigimu, tremtį išgyvenę kėdainiečiai sugrįžę daug prisidėjo prie tautinio atgimimo, stiprino ir kėlė atgimstančios tautos dvasią.

Lietuvos kariuomenės kapitonas Kęstutis Danaitis sakė, kad terims – tai mūsų istorijos akimirkos, verčiančios mus būti labai atsakingais priimant tam tikrus sprendimus, darant tam tikrus veiksmus.

„Šios akimirkos nei vieno iš mūsų neturėtų versti abejoti tuo, kad laisvė yra didžiausia vertybė. Tad branginkime ją“, – pabrėžė K. Danaitis.

Atminimo valandoje skambėjo Kėdainių kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių mišraus choro „Diemedis“ (vadovė Aušra Kazlauskienė) atliekamos dainos.

Vėliau Kauno gatvės kapinėse, prie simbolinio Tremtinių kryžiaus aukotos šventosios Mišios už Lietuvos tremtinius, okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas. Taip pat buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

Birželio 15 dieną, ketvirtadienį, 22 val. Rotušės kiemelyje bus rodomas filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, kurį pristatys jo režisierius Donatas Ulvydas. Jei lis lietus, renginys vyks Kėdainių kultūros centre.