Po ekstremalios situacijos galime nepažinti savo bendruomenės dėl kultūrinių, demografinių ir politinių pokyčių

Šių metų rugsėjo mėn. Rio de Žaneiro šiaurėje esančiame muziejuje didelis gaisras apėmė Brazilijos Nacionalinį muziejų, vieną seniausių Brazilijoje. Ši žinia sukrėtė pasaulį. Muziejus buvo įkurtas 1818 metais karaliaus Jono VI ir yra laikomas šalies kultūros brangakmeniu. Jame buvo saugoma daugiau kaip 20 mln. eksponatų, tarp jų senovės Egipto, antikinės Graikijos ir Romos meno kūrinių bei kai kurių seniausių Brazilijoje rastų fosilijų. Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų. Tai ne vieninteliai atvejai, kai fizinis ekstremalių situacijų poveikis neaplenkia istorinių ir kultūros objektų, kurių vertė ypatinga, nes leidžia pasinerti į istoriją.

Po ekstremalios situacijos žmonės mato, kad jų kultūrinis paveldas apgadintas arba sunaikintas. Istoriniai pastatai ir kiti istoriškai vertingi objektai, dailės, aprangos daiktai ir kitos meno vertybės sunaikinti. Šių kultūrinių vertybių praradimas gali sukurti įvaizdį, kad prarastas bendruomenės identitetas, kad gyvenama ir dirbama pastatuose, kurie netenkina jų kultūrinių poreikių, papročių ar prioritetų. Nežiūrint to, kad kultūros objektų, istorinių paminklų praradimas yra mažiau suprantamas nei asmeniškai patirta žala, kultūrinių objektų apsauga nuo jiems gręsiančių rizikų turėtų tapti kasdieniniu rūpesčiu besirengiant atremti galimus būsimų ekstremalių situacijų padarinius. Nors skamba iššaukiančiai, bet ekstremalių situacijų tyrėjai, apibendrinę pasaulinę praktiką, pastebi, kad festivaliai ir kiti renginiai turi prasidėti kuo anksčiau po ekstremalių situacijų, o istorinių pastatų atstatymas dažnai tampa pagrindiniu postūmiu bendruomenei socialiniai atsistatyti.

Dėl ekstremalios situacijos fizinio poveikio mokyklų būklė gali būti tokia, kad jomis nebeįmanoma naudotis, mokytojai sužeisti, žuvę ar perkelti į kitą vietą, ar vykdyti kitas užduotis, mokymo priemonės sugadintos ar prarastos negrįžtamai ir mokiniai evakuoti toli nuo savo mokymosi vietų. Tačiau sutinkamai su 1948 m. Jungtinių Tautų Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsniu kiekvienas turi teisę mokytis. Ši teisė nėra suspenduojama ekstremalios situacijos metu. Mokyklos gali būti geriausias būdas užtikrinti vaikų saugumą. Mokyklos leidžia išlaisvinti tėvus tam tikram laiko tarpui, taigi jie gali arba eiti į darbą, arba teikti pagalbą. Galiausiai, vaikai nori jaustis „normaliai“ ir todėl išlieka psichologiškai saugūs, jei jiems suteikiama galimybė dalyvauti jiems įprastoje veikloje mokykloje.

Ekstremalios situacijos gali sukelti ir demografinį poveikį, kai pasikeičia populiacijos dydis paveiktoje teritorijoje dėl nelaimės metu mirusių, gimusių vaikų, imigrantų ir emigrantų skaičiaus. Trumpalaikį pagrindinį demografinį pokytį labiausiai charakterizuoja statybininkų atvykimas į paveiktą teritoriją ir žmonių, praradusių būstą, emigravimas iš paveiktos teritorijos.  

Daugeliu atvejų, tokia emigracija taip pat yra laikina, bet yra užfiksuota atvejų, kai susidarė prielaidos atsirasti „miestams vaiduokliams“.  Miestai vaiduokliai yra įprastas reiškinys Amerikoje, labiausiai centrinėse ir pietų valstijose. Tyrimai rodo, kad vien Kanzase yra apie 6000 apleistų gyvenviečių. Keletas gerai žinomų miestų vaiduoklių pavyzdžių:  Taverga, Libijoje, kuris ištuštėjo 2011 m. dėl įvykusio karinio konflikto; Pripetė, Ukrainoje žmonių buvo apleistas 1986-aisiais po avarijos Černobylio atominėje jėgainėje. Šis miestas nuo sostinės Kijevo nutolęs per 100 km. Dėl kelis šimtus kartų pakilusio radiacijos lygio mieste buvo neįmanoma gyventi, todėl visi žmonės iš jo buvo evakuoti. Nors praėjo jau gana daug metų, Pripetėje iki šiol niekas negyvena. Balestrino, Italijoje iki tapimo miestu-vaiduokliu turėjo itin ilgą ir turtingą istoriją. Pirmą kartą miestas istoriniuose šaltiniuose paminėtas XI a., 1860-aisiais mieste gyveno 800 žmonių. Tačiau vėliau, po vis pasikartojančių žemės drebėjimų didžioji žmonių dalis iš miesto pasitraukė.

Kita galima emigracijos iš ekstremalios situacijos paveiktos teritorijos priežastimi gali būti  skirtingi poveikiai: psichologinis poveikis, kai tikėjimas, kad ekstremalios situacijos  pasikartojimo tikimybė yra labai didelė; ekonominis poveikis, kai prarandamas darbas ar nebeteikiamos paslaugos nukentėjusiems;  ar politinis poveikis: padidėjęs konfliktų kaimynystėje ar bendruomenės viduje skaičius — visi jie kartu gali sukelti demografinius poveikius net ir kaimyninėms teritorijoms. Pastebėta, kad ekstremalios  situacijos gali sukelti konfliktus bendruomenėje dėl padidėjusio socialinio aktyvumo ir politinių sutrikimų atkūrimo po ekstremalios situacijos metu. 

Kokios gi pagrindinės priežastys gali iššaukti gyventojų nepasitenkinimą atsakingų už ekstremalių situacijų valdymą institucijų ir sprendimų priėmėjų veiksmais? Paveikti  žmonės dažnai patiria gyvenimo kokybės pablogėjimą ir ypač tai paliečia apgyvendinimo sąlygas.

Dažniausiai nepastenkinimą iššaukia nukentėjusių nuo ekstremalios situacijos  apgyvendinimo klausimas, kai nėra adekvataus patalpų kiekio apgyvendinti nukentėjusius ir be to vėluojama perkelti žmones iš laikinų būstų į nuolatinę gyvenamąją vietą; kai  laikinas būstas dažnai yra toli nuo darbo, mokyklos, prekybos centrų ir buvusių kaimynų; kai pastatas neatitinka kultūrinių ir kasdieninių poreikių – neadekvatus plotas, žema kokybė, prastas pasiekiamumas. Visi skundai gali turėti politinių pasekmių, kai susivienija skirtingos nukentėjusių grupės siekti savo lūkesčių patenkinimo, ypač  jei jas sieja tos pačios nuoskaudos  ar buvusios ekstremalios situacijos valdžios veiklos istorija.  

Šias aukščiau išvardintas priežastis, sukeliančias gyventojų nepasitenkinimą, institucijos atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, gali išspręsti nuosekliai dirbdamos, t.y. identifikuodamos grėsmes esančias teritorijoje, nustatydamos šių grėsmių keliamas rizikas bei paruošdama ekstremalios situacijos valdymo planus jos padariniams likviduoti ir būtinai šviesdamos ir informuodamos visuomenę ekstremalių situacijų valdymo klausimais. Ekstremalių situacijų nesuvaldymo arba blogo suvaldymo atvejus nukentėję atsimena ilgai ir tai parodo per artimiausius rinkimus buvusiems sprendimų priėmėjams.