20 lapkričio, 2017
Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Po kepenų transplantacijos – sudėtingas, bet širdžiai mielas darbas atviroje jūroje

Būna, kad sunkios, klastingos ligos netikėtai pakerta jaunus, tvirtus, sveiką gyvenimo būdą pasirinkusius, aktyviai sportuojančius žmones. Taip atsitiko ir 42 metų palangiškiui Petrui Tarvydui, apie kurį – šis Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM pasakojimas. Jau beveik dešimtmetį vyras gyvena su transplantuotomis donoro kepenimis. 

Iš namų iškeliauja kelioms savaitėms

Visą gyvenimą P.Tarvydas aktyviai sportavo, buvo orientacinio sporto mėgėjas, mėgo fizinį darbą. Dabartinis jo darbas taip pat sunkus, reikalaujantis didžiulės ištvermės – vyras „rado save“ Šiaurės jūroje įrengtose gręžimo platformose – didžiuliuose,  plotu futbolo aikštei prilygstančiuose iš metalo karkasų ir kolonų suręstuose agregatuose. Jais atliekami gręžimo darbai ieškant dujų. Atliekant šiuos darbus, platformos dažniausiai būna pakilusios 30 metrų virš vandens. Tai būtina dėl saugumo esant dideliam jūros bangavimui ir dėl gręžimo darbų. Priklausomai nuo to, kuriame Šiaurės jūros sektoriuje įrengta platforma, darbuotojai ant jos praleidžia dvi arba tris savaites. Kiek laiko praleidžia darbe, tiek pat laiko skiriama poilsiui, bet kelionėms ten ir atgal tenka paaukoti 1-2 poilsiui skirtas dienas. Kompanija, kurioje dirba P.Tarvydas, yra tarptautinė, jam tenka dirbti Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Danijoje.

Ant gręžimo platformų dirbantys žmonės į užsienio valstybę keliauja reisiniais lėktuvais, o tada iš tos šalies sraigtasparniais yra nuskraidinami ant jūroje esančių platformų. Priklausomai nuo platformos dydžio arba kompanijos poreikių, vienu metu gręžimo platformoje gali būti 60 ir daugiau žmonių. „Tas dvi ar tris savaites gyvename kaip saloje – nei kur nueisi, nei kur pabėgsi, nei kur pasislėpsi“, – pasakoja P.Tarvydas. Todėl ne kiekvienas, įsidarbinęs platformoje, susidoroja su psichologiniais ar fiziniais sunkumais: „Būna, padirba kelias dienas ir prašosi grąžinamas namo“. Dirbti tenka atviroje jūroje su įvairia technika, todėl visiems būtina griežtai paisyti saugumo reikalavimų, atsakingai atlikti užduotis, kad neatsitiktų kokia nelaimė.

Pagrindinis P.Tarvydo darbas platformoje – siurblinės technikas. Jis atsakingas už chemikalų ir įvairių medžiagų, reikalingų atliekant gręžimo darbus, paruošimą. Darbas – pamainomis, dirbama dienomis ir naktimis po dvylika valandų, iš kurių realaus darbo – dešimt valandų, nes darbuotojai turi po tris poilsiui skirtas pertraukas. P.Tarvydo darbas ne vien siurblinėje – dažnai tenka pagelbėti kolegoms, dirbantiems ant denio, kai vyksta laivo krovos darbai.

Po platformos deniu yra siurblinė, mašinų skyrius, chemikalų ir įvairių įrengimų sandėliai. Taigi dirbti tenka visur – ir viduje, ir lauke. Klimato sąlygos – sudėtingos. „Būna visko – sniego, lietaus, saulės, stipraus vėjo, o nuolatinė drėgmė – kasdienybė mūsų darbe“, – pasakoja P.Tarvydas.

Ligą sukėlė autoimuninė sistema

2007 metų vasaros pabaigoje iki tol rimtai nesirgęs P.Tarvydas pasijuto prastai: ėmė tinti kojos, paskui – didėti pilvas. Jis atmetė galimybę, kad įtakos prastai savijautai galėtų turėti darbas jūrinio klimato sąlygomis: „Juk gyvenau prie jūros – kurį laiką Klaipėdoje, po to – Palangoje, tai prie jūrinio klimato esu įpratęs. Todėl kai ėmė tinti kojos, pagalvojau – tai turbūt nuo per didelio fizinio krūvio. Kai ėmė didėti pilvas, pagalvojau, kad netinkamai maitinuosi ir ėmiau storėti“, – prisimena P.Tarvydas. 

Sunerimęs dėl savo sveikatos, jis kreipėsi į gydytojus ir buvo paguldytas į uostamiesčio ligoninę tyrimams. Kraujo tyrimai parodė, kad kepenų fermentai neatitinka normų. Buvo atlikta pilvo organų echoskopija. Paaiškėjo, kad pilvas didėja ne dėl netinkamos mitybos, o todėl, kad jo ertmėje kaupiasi skysčiai. Galutinė diagnozė pribloškė  ir šokiravo: kepenų cirozė!

Atlikus biopsijos tyrimus buvo nustatyta, kad itin pavojingą ligą sukėlė… imuninė organizmo sistema: „Man buvo diagnozuotas ir autoimuninis hepatitas. Galima sakyti, kad mano organizmas pats susidorojo su mano kepenimis“, – pasakoja netikėtą diagnozę prieš dešimtmetį išgirdęs P.Tarvydas. 

Kelias savaites jis buvo gydomas ligoninėje Klaipėdoje – turėjo laikytis specialios dietos, vartojo skysčius varančius vaistus, kad netintų organizmas – buvo mėginama atkurti kepenų darbą. Išsamesniems tyrimams ir gydymui P.Tarvydas buvo išsiųstas į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Atlikę papildomus tyrimus, medikai pranešė, jog būtina kepenų transplantacija.

Troškimas – vienas: kuo greičiau pasveikti ir grįžti į darbą

Ar žinia apie laukiančią transplantaciją išgąsdino? „Ne. Suvokiau, kad nieko negaliu pakeisti – liko tik sulaukti donoro. Buvome jauni, su žmona Olga auginome penkerių metų sūnų Domantą. Jaunai šeimai visko reikėjo. Norėjosi pagerinti gyvenimo sąlygas. Todėl troškimas buvo vienintelis: kuo greičiau pasveikti ir grįžti į darbą, vėl dirbti ir užsidirbti“, – prisimena P.Tarvydas.

Grįžus į namus, savijauta kasdien blogėjo – vyras jautė nuolatinį nuovargį, labai nukrito svoris,  teko vartoti daug vaistų, laikytis griežtos dietos. Todėl jis nebesitikėjo, kad sveikata kada nors bus tokia,  kad vėl galėtų grįžti į sunkų darbą.

„Transplantacijos laukimas sekino“, – tuometinę būseną prisimena P.Tarvydas, kurio veržlų charakterį ir energiją buvo palaužusi sunki liga. Pasak jo, gerai, kad tų pačių metų pabaigoje atsirado jam tinkamas kepenų donoras – „prieš pat transplantaciją jaučiausi jau tikrai labai prastai“.

„Esu gimęs po laiminga žvaigžde, kad kepenų donoro pavyko sulaukti po poros mėnesių“, –džiaugiasi P.Tarvydas.

Net ir po laiminga žvaigžde gimę žmonės patiria išbandymų: po aštuonias valandas užtrukusios kepenų transplantacijos P.Tarvydas buvo perkeltas į reanimacijos skyrių. Čia po kelių valandų jis ėmė jausti stiprius pilvo skausmus – prasidėjo vidinis kraujavimas. P.Tarvydas vėl skubiai buvo pervežtas į operacinę. Antroji operacija truko dar ilgiau – dešimt valandų, tačiau vidinį kraujavimą, laimei, pavyko sustabdyti. 

Siekė kuo mažesnio neįgalumo

Po transplantacijos P.Tarvydas atsigavo greitai, tačiau gydymą imunitetą slopinančiais vaistais teko ilgai derinti ir reguliuoti: vyro imuninė sistema pasirodė besanti tokia stipri, kad ją sunku buvo slopinti imunosupresiniais vaistais.

Sustiprėjęs po transplantacijos, gydytojų paskatintas P.Tarvydas veržėsi kuo greičiau grįžti į darbą, bet paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta. Po transplantacijos jam buvo nustatytas pirmosios grupės neįgalumas. Tai reiškė, kad tokią neįgalumo grupę turintis žmogus fizinio krūvio reikalaujančio darbo dirbti negali, ypač – tokio, kokį prieš susirgdamas dirbo P.Tarvydas.

Todėl teko surinkti šūsnis dokumentų, patvirtinančių jo fizinės sveikatos būklę, kol pasiekė savo – buvo pripažintas darbingu (nors 20 procentų nedarbingumo paliko). P.Tarvydas galėjo grįžti į darbą. „Paaiškėjo, jog Lietuvoje niekas nesikreipia, kad būtų nustatytas kuo mažesnis neįgalumas – visi siekia, kad jis būtų kuo didesnis“, – iš savo išskirtinumo juokiasi pašnekovas.

Po transplantacijos šeima susilaukė ir dukters

Per dešimtmetį, prabėgusį po transplantacijos, šios šeimos gyvenime įvyko permainų: Olga ir Petras susilaukė dukters, tad dabar jau penkiolikmetis Domantas turi pusšeštų metų sesutę Aną Sofiją.

P.Tarvydas džiaugiasi, kad jo uždirbamų pinigų užtenka šeimai išlaikyti, todėl žmona Olga šeimininkauja namuose, prižiūri vaikus. „Gyvename Palangoje, todėl čia žmonai nuolatinį darbą susirasti būtų sunku. O važinėti dirbti į Klaipėdą ir dirbti už minimalią algą? Beprasmiška –  daugiau kainuotų kasdienės kelionės pirmyn ir atgal“, – neabejoja pašnekovas.

Jis laimingas, kad sveikata vis dar leidžia dirbti. Tačiau darbas atšiauriomis sąlygomis, nuolatinis medikamentų vartojimas pakenkė sąnariams – prieš dvejus metus teko operuoti abiejų kojų kelių sąnarius. Juos ir dabar paskauda.

Pasirašė sutikimą donorystei

Apie donorą, kurio kepenys jam buvo transplantuotos, P.Tarvydas žino nedaug. Tačiau džiaugiasi, kad  jo parašytas dėkingumo laiškas pasiekė donoro artimuosius.

P.Tarvydo požiūris į organų donorystę  – labai pozityvus: „Kai tik sužinojau, kad organų donorystei galbūt tiktų net ir mano, žmogaus po transplantacijos, organai – tą pačią dieną pasirašiau sutikimą donoro kortelei gauti“. Taip jis išreiškė savo požiūrį į organų donorystę – po mirties padėti kitiems, jei tik tai būtų įmanoma.


14 kovo, 2025

Nuo metų pradžios keleivių srautus aktyviai auginantis Palangos oro uostas tampa modernesnis ir patogesnis keleiviams. Aviacijos vasaros sezoną oro uostas […]

13 kovo, 2025

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo nustatymo ar keitimo procesuose Birštono, Druskininkų, […]

12 kovo, 2025

Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, kad koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Vuhano mieste, teigiama trijuose […]

5 kovo, 2025

Prienų globos namuose įvyko pirmąjį kartą bendrosios praktikos slaugytojams (visų specializacijų), slaugytojų padėjėjams, socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, kineziterapeutams, ergoterapeutams, […]

4 kovo, 2025

Klaipėdoje bus įkurti nauji globos namai senyvo amžiaus asmenims. Kaip pranešė savivaldybė, socialinės infrastruktūros objektą numatyta įkurti Melnragėje.  Skelbiama, kad […]

2 kovo, 2025

Premjero Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė savo kadencijos metu sieks susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius bei šiuo metu neaktyvius sveikatos priežiūros specialistus, […]

1 kovo, 2025

Siekdama įamžinti šviesaus atminimo eseisto, poeto, dramaturgo ir publicisto Rolando Rastausko kūrybinį palikimą, Palangos miesto savivaldybė steigia rašytojo vardo literatūrinę […]

28 vasario, 2025

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad 2023 metų pavasarį per klaida buvo nutenkinti 2021 ir 2022 m. infekcinėmis ligomis […]

25 vasario, 2025

Ar pastebėjote, kaip juodasis šokoladas ar puodelis kakavos gali pagerinti nuotaiką net po sunkios dienos? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip antioksidantai, […]

25 vasario, 2025

Palangos oro uostas tampa vis svarbesnis planuojant kasmetines atostogas. Jau šių metų gegužę iš Lietuvos pajūrio nuskristi į Antalijos kurortą […]

20 vasario, 2025

Jau artimiausiu metu Europos Komisija turėtų pateikti svarstymui Ypatingos svarbos vaistų aktą (Critical Medicines Act). Jo poreikis kilo susidūrus su […]

14 vasario, 2025

Penktadienį Kaune oficialiai atidarytas naujas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinys – Ortopedijos traumatologijos klinika. Anot Kauno ligoninės, naujosios […]

12 vasario, 2025

Šventosios gyventojas, tvarkydamas namų palėpę, rado XIX amžiuje išleistą Motiejaus Valančiaus veikalą. Šį leidinį radęs vyras, knygą padovanojo Kretingos rajono […]

7 vasario, 2025

Kiaušidžių vėžys – tai viena pavojingiausių moterų onkologinių ligų, kuri ilgą laiką gali vystytis be jokių ryškių simptomų. Dėl to […]

1 vasario, 2025

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės laukia diagnostinis proveržis – jau greitai odos vėžį gydytojams nustatyti padės dirbtinis intelektas, mat artimiausiuose […]

29 sausio, 2025

Dantų implantacija – modernus ir efektyvus būdas atkurti prarastus dantis, leidžiantis džiaugtis ne tik gražia šypsena, bet ir pagerėjusia burnos […]

27 sausio, 2025

Pastarąją savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir koronavirusu ir toliau augo, o pusė šalies savivaldybių pasiekė […]

18 sausio, 2025

Nuo sausio pradžios nebeveikia Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyris. Kaip praneša „Alytaus naujienos“, jis […]

16 sausio, 2025

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, tęsdamas darbo vizitą Alytaus rajone, susitiko su rajono savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene, lankėsi Simno ambulatorijoje ir […]

16 sausio, 2025

Specialistai, vertindami Lietuvos gyventojų sergamumą, pastebi, kad 97 proc. susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių daugiausia – sezoninis […]

Regionų naujienos