Po stažuotės Jungtinėje Karalystėje – idėjos dėl verslo ir savivaldos projektų
Balandžio pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Centrinės projektų valdymo agentūros kvietimu, kartu su dar kelių savivaldybių atstovais, vyko į stažuotę Jungtinėje Karalystėje.
Savivaldos atstovams buvo suorganizuoti susitikimai su Jungtinės Karalystės vidurio ir šiaurės miestų − Šefildo, Barnslio, Roderamo, Donkasterio vietos valdžios institucijų ir verslo atstovais, siekiant aptarti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) projektų rengimo bei įgyvendinimo problematiką, taip pat pasidalinti patirtimi. Komandiruotės metu, be kita ko, buvo pristatytas VPSP reguliavimas Jungtinėje Karalystėje, apžiūrėti skirtingi objektai (mokyklos, laisvalaikio centrai, atliekų tvarkymo įmonė ir kt.), kurie pastatyti ir prižiūrimi, vadovaujantis VPSP sutartimis.
Į komandiruotę buvo vykstama įgyvendinant projektą „Viešųjų investicijų efektyvumo didinimas“, jos išlaidos apmokėtos ne iš Savivaldybės biudžeto, o iš ES lėšų.
Pasak S.Karbausko, tokios stažuotės – gera proga ir betarpiškai bendrauti su kolegomis, ir įvertinti patirtį, kaip tvarkomasi kitose šalyse.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius įtikinėjo kolegas ir CVPA atstovus, kad nepaisant to, kad Klaipėdoje statomas baseinas, Gargždams ir Klaipėdos rajono gyventojams taip pat būtinas daugiafunkcis sporto centras su baseinu. Pastaruoju metu viešoje erdvėje yra daug diskusijų dėl sporto centrų su baseinais statybų bumo ir savivaldybėms siūloma dalintis vienu dideliu sporto objektu regione.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, pasak S.Karbausko, du netoliese esantys po 20 tūkst. gyventojų turintys miesteliai turi ir po savo sporto centrą su baseinu. Įdomu tai, kad viename iš miestų abonementą į sporto centrą turi absoliuti dauguma gyventojų, o sporto centro apyvarta per metus – 18 mln. svarų. Donkasterio pramogų centras bendradarbiauja su mokyklomis, sudarydami galimybę moksleiviams tam tikromis valandomis naudotis centro infrastruktūra. Tai atsiperkantis projektas, nes centro narių skaičius, lyginant su naryste prieš tai buvusiame centre, padaugėjo kelis kartus.
Direktoriaus įsitikinimu, tai ne tik įkvepiantis viešo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdys, bet ir reali situacija, kai augantį gyventojų poreikį ir lūkestį sportuoti, aktyviai ir kokybiškai leisti laisvalaikį arti namų galima išpildyti bendradarbiaujant verslui ir savivaldai. Be to, gyventojai gali patys sumokėti už reikalingas paslaugas, o tai − ir verslo galimybė.
S.Karbausko svarstymu, Klaipėdos rajone bendradarbiaujant verslui ir savivaldai galėtų būti statomas daugiafunkcis sporto centras, Slengių mokykla, galbūt, ir naujas savivaldybės Administracijos pastatas.
Pasak direktoriaus, šiomis dienomis pasirodžiusi informacija, kad gyventojai ir verslas savo sąskaitose laiko apie 19 milijardų eurų, o tai yra dvigubai daugiau nei buvo per prieškrizinį laikotarpį. Jo įsitikinimu, akivaizdu, kad bent dalį šių lėšų panaudojus bendriems verslo ir Savivaldybės projektams vykdyti, būtų galima gyventojų poreikius patenkinti greičiau ir efektyviau nei vien tik naudojant biudžeto lėšas.
„Vien į biudžetą surenkamų lėšų nepakanka patenkinti didėjančių gyventojų poreikių. Jei pavyktų sujungti tas dabar bankuose gulinčias verslo lėšas ir savivaldos biudžeto pinigus, galėtume pasiūlyti gyventojams tai, ko jiems dabar reikia ir trūksta – mokyklas, darželius, sporto centrus, netgi – asfaltuotus kelius, o ir pragyvenimo lygis augtų, žmonės gyventų žymiai patogiau, − teigė S. Karbauskas. − Pavyzdžiui, jei verslas imtųsi investuoti į kelius, savivaldybė išsimokėti verslui už kelių nutiesimą galėtų vien sutaupydama kasmet didesnių kelių priežiūrai skirtas lėšas, kurių nebereikėtų skirti žvyravimui, greideriavimui, laistymui, priežiūrai.“
Ir Jungtinėje Karalystėje, Šefilde, verslas su savivalda bendradarbiauja vykdant gatvių apšvietimo projektą, apimantį ne tik kabelių, atramų, šviestuvų pakeitimą ir priežiūrą, bet kartu gatvių, šaligatvių, žaliųjų zonų sukūrimą. Dabar mieste sukurta visa infrastruktūra − atramos, šviestuvai, šaligatviai, gatvės.
Stažuotės dalyviams pristatytos 5 skirtingos VžPP sutartys, kurias įgyvendinant pastatyta 16 mokyklų ir jos prižiūrimos. Buvo apžiūrėta mokykla, kurios viena dalis pritaikyta negalią turintiems moksleiviams. Nepaisant to, jog projektas įgyvendinamas VžPP būdu, pagal kurį privatus subjektas pajamas gauna iš viešojo subjekto, o ne galutinių vartotojų, mokykloje ne pamokų metu (vakarais ir savaitgaliais) vykdoma komercinė veikla, pvz., nuomojamos sporto salės, teniso kortai, kai kur – teikiamos ir SPA paslaugos.
S. Karbauską nustebino, kad po stažuotės, pamačius realiai sėkmingai veikiančius sporto centrus nedideliuose miesteliuose Jungtinėje Karalystėje, teikdami jos ataskaitą CVPA specialistai vis tiek padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Akmenės rajono savivaldybėse planuojant statyti baseinus, reikėtų „įvertinti, kokios infrastruktūros reikėtų, galbūt kelioms savivaldybėms tikslinga įgyvendinti bendrą sporto komplekso projektą“.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsitikinimu, ne tik politikai, bet ir Klaipėdos rajono gyventojai galėtų viešoje erdvėje daugiau diskutuoti apie tai, ar jiems reikalingas baseinas su daugiafunkciu sporto centru, įvairiomis paslaugomis ir galimybe sportuoti Gargžduose, ar jiems pakaktų retkarčiais nuvažiuoti į panašų sporto centrą Klaipėdoje.
„Gyventojams ir savivaldai susivienijus, diskutuojant viešoje erdvėje, žiniasklaidoje, įrodyti daugiafunkcio sporto centro su baseinu būtinybę Gargžduose ir pritraukti finansavimą būtų lengviau. Galbūt investuoti į tokį objektą ryšis ir verslas. Viską gerai apskaičiavus, gali būti, kad toks projektas būtų išties naudingas visiems – verslas gautų pajamas, o savivaldybė patenkintų gyventojų poreikius, kuriems vien biudžeto lėšų nepakanka“, − sakė S. Karbauskas.
