Po susitarimo dėl mainų lėktuvas su išlaisvintais kaliniais nusileido JAV žemėje

Žurnalistas Evanas Gershkovichius ir kiti per mainus su Rusija paleisti kaliniai vėlai ketvirtadienį atskrido į Jungtines Amerikos Valstijas.

Vašingtonui ir Maskvai sudarius sandorį dėl apsikeitimo kalniniais, lėktuvas, atskraidinę E.  Gershkovichių, buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną ir žurnalistę Alsu Kurmaševą, nusileido Andrews jungtinėje oro pajėgų bazėje netoli Vašingtono apie 23.40 val. vietos (penktadienį apie 5.40 val. Lietuvos) laiku, ten jų laukė ir pasveikino prezidentas Joe Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris.  

Visus tris į JAV žemę grįžusius amerikiečius pasitiko jų laukę šeimos nariai ir draugai, išlipę iš lėktuvo jie apsikabino su J. Bidenu ir K. Harris.

Baltųjų rūmų vaizdo įraše matyti, kaip po devynias valandas trukusio skrydžio iš Ankaros pirmasis iš lėktuvo išlipa P. Whelanas, po to – E. Gershkovichius ir A. Kurmaševa.

„Tai nepaprasta diena“, – netrukus po jų atvykimo sakė K. Harris. „Esu dėkinga mūsų prezidentui už tai, ką jis padarė per visą savo karjerą, bet ypač už tai, ką jis sugebėjo padaryti šioms šeimoms ir šiems žmonėms (…) kad suburtų sąjungininkus sprendžiant daugelį problemų, o ypač šią“, – sakė K. Harris.  „Tai tiesiog nepaprastas įrodymas, kaip svarbu turėti prezidentą, suprantantį diplomatijos galią“, – sakė ji.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pasitiko paleistus rusus Maskvos Vnukovo oro uoste, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasveikino 13 paleistų kalinių Kelno/Bonos oro uoste.

J. Bidenas: JAV sąjungininkai priėmė „drąsius sprendimus“ paleisti pagrįstai nuteistus kalinius

JAV prezidentas Joe Bidenas pasveikino apsikeitimą kaliniais su Rusija, kai ketvirtadienį buvo sugrąžinti JAV žurnalistas Evanas Gershkovichius ir buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, pavadindamas šį įvykį „diplomatijos žygdarbiu“, užbaigusiu jų „agoniją“.

Susitarimas, kuris užtikrino jų laisvę, buvo diplomatijos žygdarbis“, – sakė J. Bidenas, patvirtindamas, kad trys JAV piliečiai ir vienas nuolatinis rezidentas buvo tarp 16 Rusijos išlaisvintų asmenų, tarp kurių taip pat buvo penki vokiečiai ir septyni rusai.

„Kai kurie vyrai ir moterys buvo neteisėtai kalinami metais. Visi jie patyrė neįsivaizduojamas kančias ir nežinomybę. Šiandien jų agonija baigėsi“, – sakoma jo pareiškime.

J. Bidenas sakė, kad kartu su paleistų kalinių artimaisiais telefonu kalbėjosi su trimis Amerikos piliečiais ir vienu žaliosios kortelės turėtoju.

„Prieš kelias akimirkas šeimų nariai ir aš galėjome su jais pasikalbėti telefonu iš Ovaliojo kabineto“, – sakė J. Bidenas, pridūręs, kad kaliniai iš Rusijos pateko į Turkiją ir netrukus bus pakeliui į Jungtines Valstijas.

Žurnalistų paklaustas, ar nenorėtų pasikalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, J. Bidenas atsakė: „Man nereikia kalbėtis su Putinu“.

JAV prezidentas pasmerkė Rusijos „parodomuosius teismus“, dėl kurių buvo įkalintas E. Gershkovičius ir kiti ketvirtadienį išlaisvinti asmenys.

„Rusijos valdžios institucijos juos suėmė, teisė parodomuosiuose teismuose ir skyrė ilgas įkalinimo bausmes visiškai be jokios teisėtos priežasties“, – sakė J. Bidenas.

Jis pagyrė JAV sąjungininkus, dalyvavusius kalinių mainuose, sakydamas, kad jie priėmė „drąsius sprendimus“ paleisti žmones atgal į Rusiją.

Vokietija, Lenkija, Slovėnija, Norvegija ir Turkija „buvo su mumis, – sakė J. Bidenas. – Jos priėmė drąsius sprendimus, paleido savo šalyse laikytus kalinius, kurie buvo laikomi pagrįstai, ir suteikė logistinę paramą, kad amerikiečiai grįžtų namo“.

Vokietija: paleisti žudiką per kalinių mainus su Rusija – „nelengvas sprendimas“

Vokietija ketvirtadienį paskelbė, kad per kalinių mainus su Rusija paleisti nuteistą žmogžudį buvo „nelengvas sprendimas“ ir pareikalavo, kad Rusija ir Baltarusija paleistų visus politinius kalinius.

Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas pasakė, kad sprendimas paleisti Vadimą Krasikovą, už buvusį čečėnų sukilėlių vado nužudymą įkalintą Rusijos pilietį, atgal į Rusiją buvo grindžiamas Berlyno pareiga Vokietijos piliečiams ir solidarumu su Jungtinėmis Valstijomis.

S. Hebestreitas taip pat paragino „Rusijos ir Baltarusijos vadovus paleisti visus neteisingai įkalintus politinius kalinius“.

Prancūzija ragina Maskvą paleisti kitus Rusijoje „autokratiškai“ sulaikytus asmenis

Prancūzija penktadienį pasveikino istorinį Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais ir paragino Maskvą išlaisvinti Prancūzijos pilietį Laurent‘ą Vinatier ir kitus Rusijoje vis dar „autokratiškai“ laikomus asmenis.

„Prancūzija išgyvena emocijas kartu su šeimomis ir sąjungininkių vyriausybėmis po kelių Rusijoje laikomų politinių kalinių paleidimo, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Mūsų mintys yra su tais, kurie tebėra autokratiškai sulaikyti Rusijoje, įskaitant mūsų tautietį Laurent‘ą Vinatier. Prancūzija ragina nedelsiant juos paleisti.“

Prancūzija pareiškė, kad gerbia „drąsą vyrų ir moterų, kurie Rusijoje, kaip ir kitur, gina žodžio ir nuomonės laisvę, nepaisydami su tuo susijusių pavojų“.

Per didžiausius nuo Šaltojo karo laikų kalinių mainus tarp Rytų ir Vakarų 8 rusai buvo iškeisti į 16 vakariečių ir rusų, kalėjusių Rusijoje. Mainai įvyko ketvirtadienį Turkijos sostinės Ankaros oro uosto teritorijoje.

JAV pareigūnai teigė, kad į mainus turėjo būti įtrauktas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, tačiau vasario mėnesį, kai slaptos derybos buvo pasiekusios lemiamą etapą, jis netikėtai mirė atokiame Arkties kalėjime.

Prancūzijos URM išskyrė A. Navalną, pakartodama, kad „Rusijos valdžia turi atsakyti“ už charizmatiškojo Vladimiro Putino kritiko mirtį.

48 metų akademikas L. Vinatier kaltinamas rinkęs Rusijos karinę informaciją neužsiregistravęs kaip „užsienio agentas“. Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

2022 metų vasarį pradėjęs karą Ukrainoje, V. Putinas ėmėsi istorinių represijų prieš disidentus. Žmogaus teisių gynėjų teigimu, šalies kalėjimuose laikoma šimtai politinių kalinių ir autokratiškai sulaikytų žmonių.

Tarp jų yra teatro režisierė Jevgenija Berkovič ir rašytoja Svetlana Petrijčiuk, istorikas Jurijus Dmitrijevas, žurnalistas Ivanas Safronovas ir A. Navalno šalininkas paauglys Arsenijus Turbinas.