Po svarstymo pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui
Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises. Už įstatymo projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 31 parlamentaras. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Pagal įstatymo projektą pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią, ar ją gydyti.
Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka santuokoje ar partnerystėje, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės būtų pažeistos ar jų nepakaktų ir dėl to jos negalėtų būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis būtų didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti du pagalbinio apvaisinimo būdus: in vivo (moters kūne) ir in vitro (ne moters kūne). Pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.
Pagalbinis apvaisinimas būtų draudžiamas, jeigu būtų medicininių kontraindikacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Taip pat būtų draudžiama imti ir (ar) naudoti pagalbiniam apvaisinimui mirusio asmens lytines ląsteles. Tačiau mirusio asmens lytinės ląstelės galėtų būti naudojamos konkrečiam asmeniui pagalbiniam apvaisinimui, jei asmuo prieš mirtį būtų davęs sutikimą tokiam jo lytinių ląstelių naudojimui.
Seimas svarstymo metu atsisakė įstatymu nustatyti sukuriamų embrionų skaičių. Svarstomas projektas numato, kad sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai būtų laikomi lytinių ląstelių banke.
