Po vandentiekio tiesimo darbų Trakų Vokės gyventojai klampoja per purvynus

Trakų Vokė yra vienas labiausiai nutolusių Vilniaus rajonų. Čia yra mokykla, vaikų darželis, prašmatnus dvaras, kurio valdymą iš Bajorų sąjungos neseniai perėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau po vandentiekio tiesimo darbų, vykdytų „Vilniaus vandenų“ užsakymu, gyventojai pasijuto gyvenantys lyg gūdžiausiame kaime, kur ant kelių telkšo didžiulės balos, o šaligatviais per purvynus neįmanoma praeiti.

Nuo 2013 metų balandžio Trakų Vokėje buvo vykdomas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Vandentiekio tinklų nauja statyba, nuotekų tinklų nauja statyba bei renovacija Trakų Vokėje, Vilniuje“. Šių darbų užsakovė – bendrovė „Vilniaus vandenys“, rangovės – dvi bendrovės: „Utenos melioracija“ ir „Rimgauda“.

Ne džiaugiasi, o piktinasi

Atrodytų, puikus projektas, kurį įgyvendinus šis nuo miesto centro itin nutolęs rajonas turės atnaujintą vandentiekį ir nuotekų sistemą. Tačiau gyventojai bent kol kas labiau piktinasi, nei džiaugiasi atliktais darbais.

Kaip rašoma viešame gyventojų išplatintame laiške, darbai baigti pernai rudenį. „Pagal projektą rangovas įsipareigojo atlikti projekte numatytus darbus, o kadangi darbų vykdymui buvo ardomos asfaltbetonio dangos bei esamos neasfaltuotos gatvės, kuriose buvo įrengti geri pagrindai, darbų pabaigoje jos turėjo būti atstatytos“, – taip prasideda skundas.

Gyventojai pasakoja, kad „Utenos melioracija“ savo darbų dalį atliko labai netvarkingai, „rausė, kasė, kur tik galėjo, mažiausiai po kelis kartus tose pačiose vietose“. Jų teigimu, ne kartą kilo įtarimų, ar darbininkai yra blaivūs ir pan.

Neišbrendamos gatvės

„Trakų Vokė niekuomet negarsėjo kaip išvystytos infrastruktūros Vilniaus rajonas, nors yra ir vaikų darželis, ir mokykla, iš kurios mokiniai pėsčiomis keliauja namo. Neturėjome mes pėsčiųjų takų, gatvių apšvietimo, kad vaikai saugiai galėtų sugrįžti į namus, tačiau turėtos važiuojamosios kelio dangos buvo labai neblogos būklės, kai kurios gatvės, gyventojams prisidėjus, buvo visiškai neseniai asfaltuotos“, – tvirtinamas atvirame laiške „Vilniaus vandenims“ ir Vilniaus miesto savivaldybei.

Tačiau visa tai buvo išdarkyta pabaigus projekto darbus. Ypač pavasariop išryškėjo, kokie dabar yra kelkraščiai, anksčiau buvę tvarkingi, ir kuriais vaikai bei visi žmonės yra priversti vaikščioti. „O vaikščioti jais tiesiog neįmanoma, klimpsta kojos. Pati naujai atstatyta kelio danga jau daugelyje vietų duobėta. Buvę padorūs žvyrkeliai lengvuoju automobiliu beveik nepravažiuojami“, – aiškina gyventojai.

Kai kur pasidarė sunku ir automobiliu pravažiuoti, bet esą jau ruošiant pagrindus atstatomai kelio dangai buvo matyti, kad tai daryta atmestinai, ne pagal reikalavimus. Todėl gyventojai reikalauja atsakymų, kas priėmė ir pasirašė ant darbų užbaigimo aktų ir kas atstatys taip, kaip buvo iki tol.

Darbai pratęsti iki kovo 31-osios

„Vilniaus vandenys“ situaciją komentuoja kiek kitaip. Kaip teigiama Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) inžinieriaus Sauliaus Vitkūno komentare, projekto darbų baigimo laikas yra pratęstas iki šių metų kovo 31 dienos, gyventojai apie tai informuoti stende, tik šis buvo sugadintas.

„Šiuo metu rangovas vykdo papildomų atšakų įrengimo darbus, kuriuos UAB „Vilniaus vandenys“ įsigijo papildomu pirkimu. Ši papildomų darbų sutartis finansuojama išskirtinai UAB „Vilniaus vandenys“ lėšomis. Minėta sutartimi siekiama vienu metu prie centralizuotų tinklų prijungti maksimalų kiekį gyventojų. Atkreipiame dėmesį, kad statybos darbai dar nebaigti, todėl aplinkos atstatymo darbai nėra vykdomi pilna apimtimi“, – rašoma inžinieriaus paaiškinime.

Esą tam trukdo ir oro sąlygos – kol vidutinė paros temperatūra nesiekia 5 laipsnių šilumos, vykdyti asfaltavimo darbus draudžiama. Todėl šie darbai nėra priimti, juos teks užbaigti.

Kitąmet bus geriau?

„Pažymėtina, kad tinklų klojimo darbai turi savo specifiką. Iš pradžių rangovas vykdo kvartalinių tinklų statybos darbus, vėliau įrenginėjamos atšakos vartotojams. Konkreti atšakos vieta visada derinama su gyventojais, kurie dažnai dėl nesuprantamų priežasčių viena atšaka su kaimynu dalintis nesutinka, todėl atsiranda poreikis įrengti atskiras atšakas. Tad vykdomi papildomi kasimo darbai, o tai reiškia, kad ardoma daugiau dangų. Taigi pati bendruomenė turėtų tai suprasti ir labiau vertinti ne asmeninius, o bendrus gyvenvietės interesus“, – tvirtina S.Vitkūnas.

Prieš asfaltbetonio klojimo darbus taip pat buvo atliekami atskiri pagrindų įrengimo bandymai, kurių rezultatai, anot S.Vitkūno, parodė, kad gatvės atstatytos pagal reikalavimus ir projektinius sprendinius.

„Turima praktika rodo, kad pirmas polaidis po vykdytų žemės kasimo darbų yra blogiausias ir sukeliantis daugiausia nepatogumų, nes nėra užaugusi veja, polaidžio vanduo užneša pralaidas (vėliau jos pravalomos ir nebesikemša), vanduo nėra suformavęs kapiliarų grunte ir susigeria lėčiau. Patirtis rodo, kad po vasaros tokios problemos ir nepatogumai nesikartoja“, – tikina S.Vitkūnas.

Gyventojų priekaištus atmeta ir „UAB „Team Urbanistai“. Ši techninę priežiūrą vykdžiusi įmonė kategoriškai nesutinka su gyventojų nuomone, kad dangų pagrindai buvo atstatomi atmestinai, nes būtent šiai darbų daliai buvo ir yra skiriamas ypatingas visų projekte dalyvaujančių pusių dėmesys.

„Kiekviename ruože pasluoksniui buvo atliekami sutankinimo bandymai ir tik pasiekus reikiamą rezultatą buvo leidžiama pilti kitą sluoksnį. Vietos, kuriose šie rezultatai nebuvo pasiekiami, buvo perkasamos ir vėl tankinamos“, – aiškino inžinierius.

Atrodo, gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe ir laukti darbų pabaigos kovą, o vėliau – kol užžels žolė.