Pokyčiai prasideda nuo savęs. 30 dienų be vienkartinių indų
Lietuvos sveikuolių sąjunga ir socialinio verslo iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ kartu su partneriu KTU Aplinkos inžinerijos institutu nuo gegužės 7 d. kviečia žmones iššūkiui „30 dienų be vienkartinių indų“. Specialiai sukurtoje Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“ dalyviai ras informaciją apie vienkartinių indų daromą įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai, taip pat bus supažindinami su alternatyvomis.
Greitas maistas – greita pakuotė
„Greitas maistas gali būti ir sveikas, tačiau vienkartinių pakuočių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dažniausiai yra neigiamas. 2016 m. pasaulinė vienkartinių indų rinka siekė 27 mlrd. JAV dolerių. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. rinka išaugs iki 30 mlrd. JAV dolerių per metus. Vienkartinių indų specifika – naudok-išmesk – iš esmės prieštarauja gamybos ir vartojimo darnaus vystymosi koncepcijai“, – informaciją pateikia KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslo darbuotoja, lektorė ir magistro studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ vadovė Inga Gurauskienė.
KTU Aplinkos inžinerijos instituto profesorė, cheminių medžiagų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai specialistė Jolita Kruopienė pateikė 2016 m. Danijoje atlikto tyrimo rezultatus. Jo metu plastikinėse maisto pakuotėse rasta kancerogenų: stireno, bisfenolio A (endokrininę sistemą ardanti medžiaga) ir kt. O popieriniuose – mineralinių alyvų (gali sukelti vėžį, kauptis organuose), fluorintų organinių junginių (sukelia priešlaikinio gimdymo riziką) ir kt. Teigiama, kad kiekiai yra maži ir neturėtų kelti rizikos sveikatai, bet reikia atsižvelgti, kad esame veikiami „pavojingų medžiagų kokteilio“. Į mūsų organizmus šių medžiagų patenka įvairių ir įvairiais keliais.
„Visai neseniai pirmą kartą išgirdau, kad vienkartiniai „popieriniai“ puodeliai, iš kurių kavinėse ir degalinėse siūloma gerti kavą/arbatą, yra neperdirbami dėl juose esančio plastiko ir todėl aplinkai kenkia labiau nei plastikiniai. Man atrodo, kad būtinai reikia apie tai kalbėti, nes ši pakuotė yra labai populiari. Iššūkio metu nagrinėsime vienkartinių indų naudojimo sukeliamą poveikį sveikatai ir aplinkai, ieškosime alternatyvų, dalinsimės patirtimis“, – Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė kviečia jungtis prie 30 dienų iššūkio be vienkartinių indų.
Problematika ir pasekmės
Vienkartiniai indai yra labai patogu šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje, tačiau vartojimas žengia greičiau nei mąstymas apie jo sukeliamas pasekmes. Tai globali problema. Vien JK kasdien ištuštėja 7 milijonai kavos puodelių. Per metus jų susikaupia daugiau nei 2,5 milijardo.
“Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. popierinių vienkartinių puodelių, tai sudaro apie 3721 tonų neperdirbamų atliekų. Vienas lietuvis per metus sunaudoja vidutiniškai 15 vienkartinių popieriaus pagrindo puodelių“, – sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Daugėlaitė.
„Kiekvienas mes norime būti sveiki, mėgautis švaria aplinka, sveiku maistu, unikaliu kraštovaizdžiu, palikti tokią galimybę savo vaikams bei anūkams. Gyvename ne vienkartinėje planetoje. Mūsų asmeniniai sprendimai turi ženklų poveikį, todėl kviečiame visus jungtis prie šio iššūkio. Didelius pokyčius galime pradėti mažais žingsneliais, nuo SAVĘS“ – užtikrina „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas.
Iššūkio taisyklės
Iššūkio metu 30 dienų siūloma atsisakyti: vienkartinių puodelių, vienkartinių šiaudelių, vienkartinių indų ir įrankių. Dalyviai grupėje turės galimybę dalintis savo patirtimis, kelti vaizdo įrašus, užduoti klausimus. Iššūkio organizatoriai pateiks įdomių faktų apie vienkartinius indus, jų vartojimo kultūrą kitose šalyse, jau esančius pasaulyje sprendimus kaip mažinti aplinkos taršą.
Tai jau trečias iššūkis šiais metais, kurį inicijuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga. Kovo mėn. skelbtas grikių iššūkis su Ksavera Vaištariene pritraukė daugiau nei 17000 dalyvių. Ką tik pasibaigė mėnuo be cukraus su beveik 19000 dalyvių.
