Politikas, pelnęs išskirtinį žmonių pasitikėjimą
LR Seimo narys Valerijus Simulik – savotiškas rekordininkas. Vienmandatėje apygardoje į šalies parlamentą išrinktas penktą kartą. Seime be jo tokiu žmonių pasitikėjimu gali pasidžiaugti tik dar vienas parlamentaras. Ilga politinė patirtis vienoje aukščiausių šalies valdymo institucijų Valerijui Simulik suformavo tvirtą būdą, sugebėjimą atstovėti savo nuomonę, pakovoti už savo miestą Šiaulius ir jam svarbias vertybes.
Penkta kadencija Seime. Kuo pelnote tokį šiauliečių pasitikėjimą?
Pirmiausiai noriu padėkoti šiauliečiams (ypatingai Saulės apygardos), kurie patikėjo ne plakatais, ne šmeižtu, ne spalvingomis ataskaitomis, o normaliu darbu. Noriu pabrėžti, kad vienas gali nuveikti labai mažai. Tik dirbant komandoje, vienijant pajėgas, ieškant kelių, ryšių, sąjungininkų, galima pasiekti rezultatą.
Šiuos rinkimus sąjungininkais pasirinkote Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Kodėl?
4 kadencijas buvau renkamas Dainų rinkiminėje apygardoje, kuri praėjusiais metais buvo ketvirčiuota ir išdalinta kitoms apygardoms. Gyvenimas privertė ieškoti naujų sprendimų: arba nebedalyvauti politikoje, nusivylus kai kuriais kolegomis, arba ieškoti partnerių. Esu politinio visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ pirmininkas, bet nesame politinė partija, negalime dalyvauti rinkimuose per visą Lietuvą, o tik lokaliai, kaip vienmandatininkai. Bet norint rimtai dalyvauti valstybės valdyme, reikia turėti komandą, su kuo dirbti. Po Savivaldos rinkimų buvo įrodyta, kad mūsų visuomeninis judėjimas turi stuburą – laimėjo 4 mandatus. Labai džiaugiuosi rezultatu, nes mūsų komanda buvo menkinama, sakoma, kad mes nepajėgūs surinkti komandą politinėms kovoms, atstovauti žmones. Gavome pasiūlymus iš kelių politinių organizacijų. Po debatų nusprendėme priimti LVŽS pirmininko R. Karbauskio ir pavaduotojos R. Baškienės siūlymą bendram darbui su sąlyga, kad mes būsime partneriai, bet neisime į partiją. Mes toliau bendradarbiausime, jei mūsų didieji partneriai laikysis savo žodžio, bendradarbiavimas bus ir yra paremtas abipuse pagarba ir pasitikėjimu.
Ar visada pritariate „valstiečių“ vykdomai politikai?
Yra sričių, kur labai sutariame, yra kur požiūriai skiriasi. Esu įsitikinęs, kad gyvename demokratinėje valstybėje ir vienos nuomonės būti negali. Nors pritariau partnerių rinkiminėms nuostatoms, šiandien matau, kad vykdomoji valdžia kardinaliai pakeitė požiūrį į dalį dalykų. Teks susiremti, dėstyti argumentaciją. Pavyzdžiui, aukštojo mokslo, brandos egzaminų sistema, požiūris į švietimo įstaigas ir jų vadovus. Švietimo ministrė nėra visų švietimo sričių profesionalė, negali visko žinoti. Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė esame įsitikinę, kad pradėjus rinkti aukštųjų mokyklų pirmakursius, yra netoleruotini pasakymai, kad šita aukštoji mokykla bus uždaryta. Kalbu apie Šiaulių universitetą. Universitetų steigėjas ir savininkas yra LR Seimas. Tik Seimui nubalsavus ir jo sprendimo neapskundus teismui galima pasakyti, kad bus taip ar kitaip. Žinoma, jei mes save laikome europietiška teisine valstybe. Teisės viršenybė yra svarbiau už bet ką. Daug klausimų kyla dėl regioninės politikos – ar vėl eilinį kartą regionuose naikinsime darbo vietas, o sostinėje koncentruosime visą galią bei valdžią.
Inicijavote Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės palaikymą Šiaulių universitetui.
Pasirašė 9 grupės nariai (iš viso yra 12, ne visi dalyvavo posėdyje, keletas kolegų sirgo), mes tikrai stengsimės atstovėti, kad Šiauliai liktų universitetiniu miestu. Universitetas turi gilias tradicijas, pasiruošęs pokyčiams. Labai džiaugiuosi, kad atsisako nereikalingo turto, programų, nesurenkančių studentus. Universitetas deda milžiniškas pastangas, ieško ryšių, bendradarbiauja su savivaldybėmis, su kitų šalių mokslo įstaigomis ir kt. Švietimo ministerija metė kaltinimą, kad ŠU mokslo lygis žemesnis, nei kituose universitetuose. Noriu priminti, kad 2004-2010 m. aukštasis mokslas gavo 1 mlrd. litų investiciją į mokslą. Trys slėniai buvo įkurti. Pastatyti pastatai, nupirkta aukščiausio lygio įranga, kvalifikaciją kėlė personalas. Du universitetai nepapuolė į šia programą – Šiaulių ir Lietuvos sporto. Ir tada sako: konkuruokit. „Ferarį“ ir „zaparožietį“ pastato į trasą ir sako: palenktyniaukit. Didžiulė gėda man už valstybę. Tada niekas nieko neklausė, sprendimai buvo vienašališki. Gal būti piktybiškai taip siekiama perskirstyti aukštojo mokslo rinką. Nors čia rinkos dėsniai neturėtų galioti.
Kokias dar Šiaulių regiono problemas sprendžia ši parlamentarų grupė?
Šįmet esu išrinktas grupės pirmininku. Sausio 30 d. turėsime Šiaulių regiono tarybos išplėstinį posėdį. Kalbėsime apie šiukšles, jų utilizavimą, kainas, skolas, problemas. Jei galėsime, savivaldybėms kuo nors padėsime. Kadangi esame ne tik Seimo nariai, bet ir piliečiai, čia gyvename, norim žinoti, kas daroma, gal galima amortizuoti, sumažinti kainas. Važiuosime į „Toksiką“, nes anksčiau buvo nusiskundimų, kad ji galimai kenkia aplinkai. Nors kiek žinau viskas ištaisyta, daug metų vargta. Kitas pavyzdys – didelis gaisras Radviliškyje sukėlė ekologinių bėdų. Kreipėmės į Aplinkos komisiją, kad būtų sudaryta darbo grupė, skirta lėšų, kaip išvalyti nuo gaisro teršalų tvenkinius.
Vasario 10 dieną planuojamas Sveikatos ministro A.Verygos vizitas į Šiaulius ir kartu su grupės nariais lankysimės sveikatos įstaigose. Tikimės realios ministro pagalbos sprendžiant skausmingiausias šios sistemos įstaigų problemas.
Gavome paraginimą iš Vyriausybės dėl koncertų salės „Saulė“. Pernai jau galėjome gauti dalį pinigų jos rekonstrukcijai. Savivaldybės vadovų sprendimas buvo arba visi pinigai, arba nieko. Šįmet pinigai papildyti, bet dalį darbų jau buvo galima atlikti praėjusiais metais. Dabar irgi viskas iki galo nepadaryta. Ministerija prašo priminti miesto valdžiai, kad būtų padaryti reikiami žingsniai. Kaip gali priminti žmonėms, kurie nenori bendrauti. Aš esu atviras be jokių asmeninių ambicijų. Bendras reikalas yra tik miestas. Asmeninės, politinės, psichologinės, kitokios ambicijos neturi trukdyti bendram darbui.
Kodėl niekaip nesusiklosto jūsų ir miesto mero bendradarbiavimas?
Miesto merą mes pripažįstame, kaip žmonių pasirinkimą ir to nekvestionuojame. Mero veikla kartais kelia abejonių, kartais šypseną. Panašu į vienvaldišką diktatorišką valdymą pagrįstais KGB metodais. Kaip pavyzdys: skambinimas Tarybos nariams, gąsdinimas, kad jo sutartis nebus pratęsta, giminaitis darbo neteks ar dar kažkas panašaus (taip kalba Tarybos nariai). Negatyviai žiūriu, kai meras važiuoja per Tarybos narių darbovietes, bando paspausti politikų sprendimus. Tai, ką meras daro virš savo įgaliojimų, yra savivaldžiavimas. Stebiuosi, kad tuo nesidomi atitinkamos tarnybos. Netgi darau prielaidą, kad meras su tų tarnybų pareigūnu ar pareigūnais yra glaudžiai susijęs ir gal net yra jų informatorius. Suprantu, kad tokiu atveju vienas svarbiausių miesto žmonių gali daryti ką nori, gąsdinti kaip nori, nes kitaip už tai yra atitinkama atsakomybė. Džiaugiuosi, kad Taryboje įvyko lūžis ir atsirado žmonių, kurie nebebijo pasakyti, kad „karalius – nuogas“. Gerbiu jaunus žmones, kurie išdrįso pasakyti viešai, kad mero aplinka skambina tėvams, moralizuoja, žemina. Tikėtina, kad įmonių, įstaigų vadovai galimai gąsdinami, nurodoma, kaip jie turėtų elgtis. Vertinu, kad meras turi savo požiūrį, bet gaila, kad 26 metus Lietuvai žengiant laisvės ir demokratijos keliu, vis dar naudojami tokie metodai, kuriais naudojosi Sovietų sąjungoje. Manau, kad po dviejų metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose bus rimtų pasikeitimų, nes valdymas per jėgą, per baimę, „reketą“, spaudimą „iš viršaus“, per darbdavius – nebe ta epocha.
Jūs esate kaltinamas, kad esate politinės krizės Šiauliuose autorius. Ar tikrai?
Mes prisidėjome tiek, kad mūsų frakcija „Už Šiaulius“ neparsidavė už jokius postus ir neprisijungė prie jo koalicijos. Mes iškart po savivaldos rinkimų siūlėme dirbti kartu, bet jam netikome. Kas pasikeitė po dviejų metų? Mes kokie buvome, tokie ir likome. Galimai „nebesusitvarkant“ su valdančiąja dauguma merui prireikė 4 žmonių su tvirtu stuburu, garbės kodeksu, kad jį palaikytų jo kvailystėse? Judėjimo „Už Šiaulius“ taryboje nusprendėme palaikyti skaidrius ir miestui naudingus sprendimus. Tačiau tikrai nepalaikysim neaiškių, galimai protekcinių, korupcinių sumanymų.
Meras du metus valdžioje su savo visais administraciniais ištekliais ir nesugeba pasirūpinti, kad kelias kritines žiemos dienas būtų nuvalytas gatvėse sniegas?! Kai Šiauliai skendo sniege, tomis dienomis teko būti Kaune, Kuršėnuose, Raseiniuose, Vilniuje. Visur buvo švaru. Nereikia nieko kaltinti, reikia sistemą turėti, kuri dirbtų į ateitį. Ką buvęs direktorius dirbo rudenį, kaip ruošėsi?
Tuo labiau pasirodo, kad 2016 metais mūsų miestas neteko 11,2 mljn. Eurų. Nesugebėjo panaudoti ?! Tai kur tas komandinis darbas, kur tie „profesionalai“? Kas atsakys už tai? Ir vėl kaltas tai tas, tai anas… Kuris iš mūsų neplanuotų ar neinvestuotų pinigų jei žinotų, kad jų neliks.
Kokioje srityje Seime dirbate?
Esu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Čia telpa visos sritys, visi klausimai, susiję su žmogaus gyvenimu, pradedant žmonių lūkesčiais, vartotojų teisėmis, baigiant bendromis žmogaus teisėmis, vertybėmis. Pavyzdžiui, jei verslui, nepažeidžiančiam šalies įstatymų, trukdo dirbti valdininkai, turime galimybę patikrinti jų kompetenciją. Tam turime įrankius – pradedant prokuratūra, baigiant Seimo kontrolieriumi. Žmogaus teisės yra viešasis interesas, viešoji vertybė. Kai mes ratifikavome Europos žmogaus teisių konvenciją, mūsų piliečiams galioja visos žmogaus teisės bei normos atitinkančios Europinius standartus. Kad mes nežinome, nemokame bei dažnokai bijome ginti savo teises, vertybes – tai tik mūsų mentaliteto problemos, baimės prieš valstybę, viršininką ar poną. Yra labai daug atvejų kai sprendžiantis tarnautojas tyčia ar netyčia veikia ar neveikia žmogaus, verslo naudai ar nenaudai. Norime pasiekti, kad kompensacijos už patirtus nuostolius būtų išmokėtos ne iš mūsų visų pinigų, bet iš konkrečią atsakomybę nešančio žmogaus. Įstatymai turi veikti žmogaus naudai. Valstybė yra stiprioji pusė. Įstatymai atgaline data negalioja, nebent gerinantys situaciją.
Esu jaunimo ir sporto komisijos narys. Sporto sistemoje laukia pokyčiai. Džiugu, kad olimpiečiai parvežė nemažai medalių, bet gaila, kad vyksta nesusišnekėjimas tarp sporto departamento ir olimpinio komiteto. Dabar sportas yra Vidaus reikalų ministerijos, kuri sprendžia visai kitas problemas, pavaldume. Parlamentarų iniciatyva siūloma perkelti sportą į Švietimo ministeriją, siekiant išplėsti sporto visiems koncepciją, o profesionalų rengimą atiduoti LTOK. Yra siekiamybė, kad mokyklose būtų privaloma trečia kūno kultūros pamoka, atsirastų papildomų disciplinų apie sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą. Suprantama kalbame ir aiškiname, kad be papildomų pedagogų, trenerių, specialistų bei lėšų niekas nepajudės.
Esu tarpvalstybinių parlamentinių grupių narys. Šiauliai turi ryšius su Azerbaidžano miestu, tačiau jie nesivysto. Turtinga valstybė ir galėtų čia investuoti. Reikėtų pasikviesti čia jų verslininkus, merą, parlamentarus, kurie suinteresuoti bendrauti. Pirmiausia reikia geranoriškumo iš miesto savivaldybės. Suprantu, tai kainuoja, aš kaip parlamentinės grupės vadovas sutinku suorganizuoti daugelį dalykų, kad tik man leistų ir pritartų.
Galimybių bendradarbiauti ir turėti galimybių investuoti į miestą yra daugybė – reikia tik noro, geranoriškumo ir atvirumo.
Negaliu nepaklausti, kaip vertinate Seimą sukrėtusį automobilio nuomos skandalą?
Standartai visiems Seimo nariams turi galioti vienodi. Kai lapkričio mėnesį Seimo valdyba priėmė sprendimą dėl automobilių naudojimo, pozicija buvo aiški – Seimo narys turi turėti nuosavą automobilį arba lizinguotis per banką. Jis pats, ne mama, dėdė, firma ar panašiai. Moralinės įvykių pasekmės politikui pačios svarbiausios. Reikia mokėti suklydus tai pripažinti ir atsiprašyti žmonių. Yra suklydusių Seimo narių, kurie atsiprašė tautos, žmonės atleido ir išrinko vėl.
