Povilas Žagunis: gyvenimas vyksta nesustodamas

Praėjusią savaitę Panevėžio rajono tarybos nariai posėdžiavo nuotoliniu būdu. Tiesa, kaip teigia rajono meras Povilas Žagunis, pasipraktikavo būsimo posėdžio klausimus analizuodami komitetų posėdyje. „Dėkoju informatikos specialistams, užtikrinusiems sėkmingą tarybos narių darbą. Po posėdžio tarybos nariai net paplojo, nes per posėdį visi galėjo dalyvauti diskusijose, visi galėjo pasisakyti svarstomu klausimu, ar paklausti, jie kas būdavo neaišku. Posėdis vyko be trukdžių, – kalbantis apie gyvenimą sudėtingu laikotarpiu, pabrėžia Panevėžio rajono meras ir pajuokauja, kad šis posėdis nuo gyvai vykstančių skyrėsi tuo, kad nė sykio nereikėjo prašyti tarybos narių susikaupti. – Kol nebus kito poreikio, posėdžius rengsime tik nuotoliniu būdu. Panevėžio rajonas yra kaimiškas rajonas ir kai kuriems tarybos nariams į posėdį reikia važiuoti 45 kilometrus ir tiek pat kilometrų sugrįžti. Praktiškai sugaištama visa diena. Dirbant nuotoliniu būdu laikas susitaupo. O sprendimai, kaip parodė pastarasis posėdis, priimami puikiai ir visais jais esu patenkintas.“
Gerbiamas mere, kaip gyvena Panevėžio rajonas šiuo sudėtingu laikotarpiu?
Manau, kaip ir visa Lietuva. Laikomės Vyriausybės nurodymų. Savivaldybės darbuotojai daugiausia dirba nuotoliniu būdu. Ligoninės dirba. Švietimo įstaigos vaikus moko nuotoliniu būdu. Net didžiuma kultūros įstaigų pereina į virtualią erdvę. Kai kurios įmonės, ypač paslaugų, yra pristabdžiusios savo veiklą, bet didžioji jų dalis sėkmingai dirba. Sėkmingai įgyvendinami ir savivaldybės projektai. Toliau tvarkomos gatvės ir keliai, viešosios erdvės, pastatai. Žmonėms mokami atlyginimai. Panevėžio rajonas yra žemdirbiškas, taigi pavasaris nelaukia, ir mūsų ūkininkai visu pajėgumu dirba pavasario darbus: aria, sėja, tręšia.
Rajone gyvenimas vyksta ir nesustoja. Tačiau yra nerimas ir nežinia dėl ateities, kaip viskas baigsis. Ypač po tų prognozių, kurias per televiziją paskelbė praėjusį penktadienį. Pagal prognozes šiomis dienomis jau turėtų būti apie tūkstantis užsikrėtusių koronavirusų. Laimei, tokio skaičiaus nenustatyta, tačiau nedrįstu kritikuoti akademinės visuomenės. Tad nerimas ir nežinia yra užvaldžiusi visus rajono gyventojus. Nors panikos nėra, bet pagrindinė pokalbių tema viena ir ta pati – virusas.
Viešojoje erdvėje vis garsiau kalbama ir apie didžiulę ekonominę krizę, ar tai nėra kiek skuboti gąsdinimai?
Nesijaučiu kompetentingas prognozuoti ekonomikos pokyčius, bet akivaizdu, kad nuosmukis bus. Klausimas tik, kokio dydžio bus tas nuosmukis, kiek procentų sumažės bendrasis vidaus produktas. Pasižiūrėkime, kas dabar vyksta. Lėktuvai neskraido. Žmonės niekur nebekeliauja. Turizmas stovi. Viešbučiai, SPA centrai – nedirba. Pramonės tos spragos nepadengs ir joje tikrai nebus tokio augimo, kad uždengtų šiuos praradimus.
Neaiškumų tikrai labai daug, bet man nesuvokiami kai kurių politikų dar kovo mėnesį skelbiami pareiškimai, raginantys žmones nebemokėti už komunalines paslaugas Taigi kovo mėnesį mokame už vasario mėnesį gautas paslaugas, kai nebuvo karantino, visos įmonės dirbo ir žmonės gavo pajamų. Tai kas čia – mūsų baisios ateities skatinimas?..
Vis aktyviau formuojama ir kita nuomonė, kad po krizės mes turėsime visai kitokį verslą. Gal to naujo verslo apraiškų rajone jau dabar pastebite?
Išties smulkus verslas jau imasi naujų veiklų. Visi labai puikiai girdime ir matome, kas darosi. Ir internetinė prekyba, ir pristatymai į namus, net paslaugas teikiančios įmonės pradeda kitaip dirbti. Susidaro įspūdis, kad ne tiek daug verslo įmonių laukia, kol jiems bus sumokėtas centrinės valdžios pažadėta parama.
Tačiau kaip ir kas bevyktų, patiriame nemalonų sukrėtimą.
O kaip rajono biudžetui atsiliepia karantinas?
Iki šiol biudžetas buvo surenkamas be didesnio sumažėjimo, tačiau tikrieji skaičiai pasirodys balandžio mėnesį. Vien sugrįžusiųjų iš užsienio izoliacijos užtikrinimas kainavo apie 60 tūkstančių eurų. Panevėžio rajonas buvome paruošęs 80 izoliacijos vietų. Ir kambariai, ir maitinimas, bet juose apgyvendinome tik 15 žmonių. Manau, buvo labai neteisingai padaryta, kad beveik visus žmones izoliavo Vilniuje.
Ne vieną tūkstantį eurų išleidžiame pirkdami saugos priemones. Iki šv. Velykų seniūnijoms išdalinsime 10 tūkstančių apsauginių kaukių, kad jos būtų išdalytos gyventojams.
Labai įvairių nuomonių yra apie nuotolinį mokymą. Po pirmos nuotolinio mokymo dienos Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė pasidžiaugė, kad pirmoji diena visai gerai pavyko. Kokia situacija dabar?
Patys pedagogai, švietimo įstaigų vadovai nuotolinį darbą vertina aštuntuku. Aš tokiu vertinimu esu maloniai nustebintas. Kasdien bendrauju su švietimiečiais ir girdžiu įvairių būgštavimų. Vienas jų – ką daryti su tėvais, kurie nesidomi vaiko ugdymu, neskatina vaiko dalyvauti nuotoliniame mokyme, patys yra nepasiekiami.
Žinoma, tas, kas nori, tas mokosi. O kas laukia mokslo metų pabaigos, jam nei kontaktiniai, nei nuotoliniai mokymai nėra įdomūs.