10 kovo, 2022
STRUCTUM

Požiūrį į būstą keičia 15 minučių miesto koncepcija: leidžia gyventi patogiau ir tvariau

15min miesto koncepcija

Dar ne taip seniai didesnius miestus charakterizavo aiškus skirtingų funkcijų atskyrimas. Aplink reprezentacinį miesto centrą driekėsi pramonės ir gyvenamieji rajonai, o toks suskaidymas diktavo ir visą miesto gyvenimo ritmą, žmonių bei transporto srautus. Tačiau toks modelis kelia nemažai problemų ir nebeatitinka šiandienos gyventojų poreikių, kurie nebenori gyventi „miegamuosiuose“ rajonuose, o ieško miesto gyvenimo centro artumo ir išvystytos paslaugų infrastruktūros. Dėl to pagrindinė urbanistinė tendencija ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje šiandien yra miestų tankinimas. Darnios miestų plėtros ir infrastruktūros vadovas Kęstutis Vanagas tai vadina 15 minučių miesto koncepcija, pagal kurią bendrovė įgyvendina daugelį savo būsto projektų.

Skirtingos miesto funkcijos persipina

K. Vanago teigimu, 15 minučių miestas yra toks, kuriame per tiek laiko galima pasiekti visas reikiamas paslaugas, pramogas ir erdves poilsiui. Kitaip tariant, tai miestas, kuriame ribos tarp darbo, pramogų ir gyvenamųjų zonų išnyksta, o visos šios funkcijos persipina. Tokiame mieste gerai išvystyta paslaugų ir mobilumo infrastruktūra, aukštos kokybės būsto projektai ir puoselėjamos viešosios erdvės sudaro sąlygas patogesniam, įdomesniam bei sveikesniam gyvenimui. Tuo pačiu tai didina miesto tvarumą ir skatina jame aktyvesnius socialinius, ekonominius bei kultūrinius procesus.

„Anksčiau praktikuotas miesto skirstymas į funkcines zonas yra pasenęs ir slopina miesto potencialą. Skirtingos funkcijos kuria sinergijos efektą ir išlaisvina miesto gyvybinę energiją. Juk, jeigu žmonių gyvenimas, darbas ir pramogos erdviniu požiūriu yra atskirti, tai reiškia, kad dalį dienos skirtingos miesto dalys bus ištuštėjusios, jose vangiai vystysis paslaugos ir kitos komercinės veiklos. Ir priešingai – kompaktiškame 15 minučių mieste žmonių yra praktiškai visą parą. Čia jie gyvena, dirba, eina pietauti ar atsigerti kavos kavinėse, susitinka su draugais, keliauja pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais, tvarko savo kasdienius reikalus bankuose, paštuose ar kitose įstaigose, pramogauja kino teatruose, koncertuose, renginiuose – visa tai nenutolstant nuo namų“, – sako K. Vanagas.

Žmonės nori lengvai pasiekiamo miesto gyvenimo

Vystytojų atstovo teigimu, patogus visų paslaugų pasiekiamumas lemia ir mažesnį poreikį važinėti automobiliais. Vietoje jų dažniau renkamasi eiti pėsčiomis, sėsti prie dviračio ar paspirtuko vairo, skubant pora stotelių pavažiuoti viešuoju transportu. Tai atitinka šiuolaikinių miestų deklaruojamus tvaraus judumo siekius, norą humanizuoti miesto erdves ir padeda mažinti mieste transporto spūstis bei taršą.

„Tokią miestų transformaciją, visų pirma, lemia kintantys pačių gyventojų poreikiai ir noras būti miesto gyvenimo centre, prasmingai ir įdomiai leisti savo laisvą laiką, nešvaistyti jo transporto spūstyse, gyventi aktyviau ir sveikiau. Dėl to ieškoma galimybių gyventi centrinėse miesto dalyse. Būtent jose vystomi nauji būsto projektai susilaukia didžiausio susidomėjimo. Daugelyje Vilniaus ar Kauno centre vystomų mūsų projektų visi butai yra nuperkami dar iki pasibaigiant statyboms. Tai rodo, kad 15 minučių miesto idėja gyventojams yra išties patraukli“, – sako K. Vanagas.

Svarbu gyventojų poreikiams pritaikyta namų aplinka

Anot K. Vanago, šią idėją visiškai atitinka architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas“ partnerių „YIT Lietuva“ vystomi būsto projektai – „Naujojo Skanseno“ kvartalas Šnipiškėse, kur formuojasi naujasis miesto centras, „Matau Vilnių“ namai šalia Tauro kalno ir dešiniojoje Neries krantinėje Kaune, kitapus senamiesčio, vystomas „Piliamiesčio“ kvartalas. Visų šių projektų lokacija suteikia galimybes naudotis visais gyvenimo mieste privalumais ir turėti patogią prieigą prie viešųjų bei žaliųjų miesto erdvių.

„Be abejo, vadovaujantis 15 minučių miesto koncepcija nepakanka miesto centre pastatyti naujo daugiabučių kvartalo. Svarbu jį tinkamai integruoti į esamą urbanistinį, architektūrinį ir kultūrinį-istorinį kontekstą, sukurti atitinkamą laisvalaikio infrastruktūrą, pasirūpinti kokybiškomis poilsio erdvėmis. Šiems aspektams skiriame itin didelį dėmesį. Pavyzdžiui, vystydami „Piliamiesčio“ kvartalą sutvarkėme Neries krantinę, čia įrengėme pėsčiųjų ir dviračių takus. Taip pat pasirūpinta gyventojų poilsiui skirtomis erdvėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis. Svarbiu projekto akcentu tapo ir ant Neries kranto įrengtas apžvalginis amfiteatras su vaizdais į Kauno pilį ir senamiestį. Į namų aplinką ir juos supančias poilsio erdves daug investuojame visuose savo projektuose“, – pasakoja K. Vanagas.

15 minučių miesto būstas – kokybiškas ir tvarus

K. Vanago teigimu, 15 minučių miesto koncepcija taip pat žengia koja kojon su tvarumo ir pastatų efektyvumo didinimo tendencijomis. Gyventojai nori gyventi aplinkai draugiškesniuose namuose, kurių aukštą energinį efektyvumą užtikrinantys sprendimai, leidžia sumažinti ne tik CO2 emisiją, bet ir sąskaitas už šildymą. Pastarasis aspektas tapo dar aktualesnis pasaulinės energetikos krizės kontekste.

„Kokybiniai būsto parametrai, patogus išplanavimas, erdvūs balkonai ar terasos 15 minčių koncepciją atitinkančiuose namuose taip pat išlieka itin svarbiais aspektais. Gyventojai nenori daryti kompromisų – rinktis tarp patogios būsto vietos ir kokybės. Investuodami į būstą pirkėjai šiandien siekia, kad jų poreikiai būtų patenkinti maksimaliai. Tai reiškia, kad vystytojai savo projektus turi itin gerai apgalvoti ir darniai priderinti juos tiek prie bendrų miesto plėtros procesų, tiek gyventojų poreikių. Būtent to siekiame vystydami savo projektus“, – sako K. Vanagas.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.


14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Rokiškio krašto muziejus
12 kovo, 2025

Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

7 kovo, 2025

Penktadienį Vilniuje prasideda pavasario pradžią simbolizuojanti, tris dienas truksianti Kaziuko mugė. Kaip skelbia mugės organizatoriai, šių metų mugės tema – […]

7 kovo, 2025

Iškilmingame renginyje Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir kultūros ministras Šarūnas Birutis už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikė […]

7 kovo, 2025

Per pastaruosius trejus metus Birštone augantis turistų srautas ir nuosekliai plėtojama apgyvendinimo, sveikatinimo bei kita turizmo infrastruktūra atnešė džiugių permainų […]

6 kovo, 2025

Prasidėjus kovui, Telšiuose vyko du įspūdingi renginiai, skirti Užgavėnėms – linksmybių kupina šventė Žemaičių kaimo muziejuje ir tarptautinė konferencija Žemaičių […]

4 kovo, 2025

2025 m. kovo 3 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su režisieriumi, dailininku, autorinės juvelyrikos kūrėju Algirdu Mikučiu, […]

3 kovo, 2025

Šiandien startuoja Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus skaitymo skatinimo iniciatyva „Biblioteka arčiau vaikų“. Skaitymo džiaugsmas […]

3 kovo, 2025

Šiais metais Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo programai skirta per 6,1 mln. eurų. Už šias lėšas ketinama spartinti jau pradėtus […]

2 kovo, 2025

Ketvirtadienį prasidėjusios Knygų mugės metu apdovanoti 33-iojo Knygos meno konkurso nugalėtojai – knygų dailininkai, maketuotojai, iliustratoriai, leidėjai ir spaustuvininkai, praneša […]

1 kovo, 2025

Siekdama įamžinti šviesaus atminimo eseisto, poeto, dramaturgo ir publicisto Rolando Rastausko kūrybinį palikimą, Palangos miesto savivaldybė steigia rašytojo vardo literatūrinę […]

28 vasario, 2025

Kretingos muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Aksominis žingsnis“, pristatanti unikalų vyskupo Motiejaus Valančiaus asmeninį daiktą – jo batelį ir kojinę. Šie […]

27 vasario, 2025

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vasario 27–kovo 2 dienomis vyksta didžiausia Baltijos šalių knygų ir muzikos šventė – Vilniaus […]

26 vasario, 2025

Odetos galerija švenčia pirmąjį gimtadienį. Galerijos įkūrėja, sertifikuota tradicinių amatų meistrė tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė džiaugiasi, kad jos namuose ilgai kaupti […]

25 vasario, 2025

Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija nuo 2010 m. kas trejus metus rengia respublikinę konkursinę […]

25 vasario, 2025

Šiaulių miesto centre, ežero kranto aukštumoje, prieš maždaug 400 metų iškilo bažnyčia. Šiandien ji –architektūros paminklas, priskiriamas renesansiniam architektūros stiliui, […]

24 vasario, 2025

Vilniaus universitetas ir Šiaulių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl vardinės Romualdo Ozolo stipendijos įsteigimo. Stipendijos tikslas – skatinti Universiteto pirmosios ir antrosios pakopos studijų studentus, […]

Regionų naujienos