Prabanga Vilniaus pakraštyje: namai nuosavi, o nei gatvių, nei vandentiekio nėra
Gyventi Vilniaus pakrašty nuosavame name, atrodytų, yra tikra svajonė. Tačiau ne visur viskas auksu tviska. Tarkim, kai kur link namų vedančios gatvės net gatve vadinti liežuvis nesiverčia – tai duobėmis nusėtas kelias. Tokiu kasdien važiuoja sostinės Jaunystės ir Vėjo gatvių gyventojai. Neturi jie ir centralizuotos vandentiekio bei nuotekų sistemos, iki čia neatvažiuoja joks viešasis transportas.
Vilniaus Panerių seniūnija, pats miesto pakraštys. Ramios naujų individualių namų gatvelės, atrodytų, net alsuoja jaukumu ir šiokia tokia prabanga. Tačiau tarp Daniliškių ir Pagirių gyvenviečių esantis Jaunystės ir Vėjo gatvių rajonas turi ir savų problemų, kurios gyventojams neduoda ramybės jau ne vienerius metus.
Be asfaltuotos gatvės
„Gyvename Europos Sąjungos valstybės sostinėje, už lango XXI a., tačiau pagrindinės mūsų rajoną kertančios gatvės (Jaunystės ir Vėjo) yra visiškai apgailėtinos būklės. Pavasarį automobiliai vietomis klimpsta, vasarą kenčiame nuo milžiniško kiekio dulkių, kurias kelia pravažiuojančios transporto priemonės; po stipresnio lietaus šios pagrindinės mūsų rajono gatvės tampa tarsi linksmaisiais kalneliais.
Savivaldybė tai sprendžia su greideriu palygindama gatvę, tačiau tai gelbsti iki tol, kol palyja. O ir lyginti jau nebėra ką, nes lenda dideli akmenys, danga yra visiškai nudėvėta“, – toks skundas nukeliavo Seimo nariui, rinktam šioje apygardoje, Algiui Strelčiūnui ir Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui.
Ne mažiau svarbios rajonui ir kitos problemos. Čia nėra centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos, nevažiuoja viešasis transportas – iki artimiausios autobuso stotelės tenka pėsčiomis eiti apie pusantro kilometro.
„Iki jos tenka kulniuoti štai tokia gatve be jokių kelkraščių ir apšvietimo. Nors mūsų rajono pakraščius pasiekia asfaltuotos gatvės, bet iki jų, deja, savivaldybė neranda galimybių ar noro pratęsti autobusų maršrutus“, – 15min.lt pasakojo nuo pavasario šiame rajone gyvenantis Mindaugas Tamošauskas.
Laiške miesto merui užsimenama ir apie tai, kad prašyta pratęsti 51-ojo autobuso maršrutą, tačiau sulaukta neigiamo atsakymo.
„Susisiekimo paslaugų“ atstovų teigimu, sulaukus prašymo dėl viešojo transporto organizavimo pageidaujamoje vietovėje, visuomet išnagrinėjama, ar užtikrinamos tinkamos galimybės viešajam transportui važiuoti toje vietovėje.
„Taip padarėme ir gavę prašymą pratęsti autobusų maršrutą Jaunystės ir Vėjo gatvėmis. Dalis šių gatvių, kuriomis šiandien nevažiuoja viešasis transportas, neatitinka reikalavimų, keliamų gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas. Jeigu ateityje Jaunystės ir Vėjo gatvių infrastruktūra ir kokybiniai parametrai atitiks keliamus reikalavimus, iš naujo svarstytume susisiekimo plėtros galimybes šioje teritorijoje“, – 15min.lt paaiškino „Susisiekimo paslaugų“ atstovai.
Tad, kaip sako ir M.Tamošauskas, viskas susiveda į tai, kad gatvės šiame rajone yra sunkiai pravažiuojamos. O jas išasfaltuoti nėra lengvas darbas. Gyventojų bendrija „Jaunystės vėjas“ iš Vilniaus valdžios atstovų išgirdo, kad pirmiausia savo lėšomis turėtų parengti techninį projektą, o tuomet jau savivaldybė kreiptųsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prašydama lėšų tam projektui įgyvendinti. Kada gautų – nežinia.
Investuoti reikės patiems
Kaip 15min.lt paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, net ir iki techninio projekto parengimo – dar ilgas kelias. Pirmiausia reikia pasirūpinti komunikacijomis, nes iki to net neverta kloti asfalto dangos.
„Parengtame apie 220 ha Pagirių gyvenamųjų namų kvartalo specialiajame plane yra numatyta Jaunystės ir Vėjo gatvėse kloti inžinerines komunikacijas (vandentiekį, buitinį ir lietaus nuotakyną, dujotiekį), o pagal gatvės techninius parametrus ateityje Jaunystės gatvė bus praplatinta iki 3 eismo juostų dėl dažnų sankryžų.
Šiuo metu yra parengtas ir patvirtintas techninis projektas „Vandentiekio, nuotekų ir įrenginių nauja statyba Pagiriuose (Specialiojo plano ribose)“, kuriame numatyta Jaunystės g., Vėjo g., Kunigiškių g., Vaičiūnaitės g., Pilkakalnio g. tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus, todėl, kol nėra nutiesti inžineriniai tinklai, netikslinga kloti asfaltbetonio dangą“, – teigiama Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus atsiųstame atsakyme.
Paklojus komunikacijas būtų galima rengti techninį projektą Jaunystės gatvės asfaltavimui, kartu atsirastų ir lietaus nuotakynas, pėsčiųjų bei dviračių takai, apšvietimas. „Parengus Jaunystės gatvės techninį projektą įstatymu nustatyta tvarka, savivaldybė galėtų prašyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų techninio projekto įgyvendinimui“, – paaiškino savivaldybės atstovai.
Norint pagreitinti kitų teritorijoje esančių gatvių asfaltavimą, gyventojai gali pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo „Dėl susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims“ tvarkos aprašu. Pagal jį 50 proc. statybos darbų finansuoja savivaldybė, o gyventojai parengia techninį projektą savivaldybės vardu ir finansuoja 50 proc. statybos darbų vertės.
Paklausta, kaip šiuo metu rūpinamasi Jaunystės ir kitomis teritorijoje esančiomis gatvėmis, savivaldybė patikino, kad Miesto ūkio ir transporto departamentas jas remontuoja bendra tvarka.
„Gatvių asfaltbetonio danga, atsiradus joje avarinėms duobėms, taisoma asfaltbetonio mišiniu, o žvyro danga, atsižvelgiant į oro sąlygas (nesant lietaus), lyginama autogreideriu“, – pranešė savivaldybė.
Plėtra viduje ar į pakraščius?
Dar 2012 metais tuometis „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis prabilo apie tai, kad Vilnius ėmė artėti prie amerikietiškojo miestų tipo.
Pasaulio mokslininkai yra sudarę kelis miestų tipus: amerikietiški, kuriuose gyventojų tankis mažas (apie 22 gyventojai viename hektare), vidutinio tankumo europietiški ir itin tankiai apgyvendinti azijietiški miestai (net daugiau nei 100 gyventojų viename hektare).
Vilniuje viename hektare gyvena apie 29 gyventojus, tai yra vienas mažiausių rodiklių tarp Europos miestų.
„Vilnius sparčiai artėja prie amerikietiškų miestų. Bet ar mes tikrai norime priartėti prie amerikietiško gyvenimo būdo, kai gatvės tiesiamos be šaligatvių, visur važinėjama automobiliu? Nereikėtų pamiršti mažų degalų kainų Amerikoje“, – klausimą kėlė M.Pakalnis.
Meras Remigijus Šimašius vis dėlto nenusiteikęs vilniečiams nurodinėti, kur jiems būtų geriausia gyventi. Tai esą gali nuspręsti kiekvienas asmeniškai. „Miestas negali nurodinėti žmonėms, kur jiems geriausia būtų gyventi. Ir miesto administracinė riba yra santykinė. Jeigu miestas neleistų žmonėms plėstis ir statyti namų miesto pakraštyje, žmonės statysis Vilniaus ar Trakų rajonuose ir problema tik padidėtų“, – įsitikinęs sostinės vadovas.
Pasak mero, svarstant Bendrojo plano klausimus ir užduodant toną naujam Bendrajam planui, kuris bus rengiamas kitąmet, būtina aiškiai suformuluoti, kur miestas padeda ir prisideda kuriant infrastruktūrą, o kur tik leidžia plėstis.
„Mes norime apibrėžti tas sostinės dalis, kur daugiau miestas gali prisidėti dėl vienų ar kitų infrastruktūros dalykų. Jeigu žmonės nori gyventi toliau, to uždrausti negalima, jeigu nenaikinamos viešosios erdvės ir neapsunkinamas gyvenimas kitiems miestiečiams. Jeigu plėtotojai investuoja į gatves ar kitą infrastruktūrą, jie tikrai gali tai daryti“, – sakė R.Šimašius.
Vilniaus meras sutinka, kad sostinėje yra tokių vietų, kurios sunkiai primena miestą, todėl savivaldybės tikslas, jog jų liktų kuo mažiau. „Gręžiamės į tuos pakraščius įvairiais būdais“, – sakė R.Šimašius, primindamas, kad iš senųjų Neries pakrantės betoninių plokščių sudėliotas šaligatvis Pavilnyje, nuo centro nutolusiuose rajonuose šiemet bus įžiebtos Kalėdų eglės.
Prioritetas bus teikiamas didesniems, kad ir nutolusiems, rajonams. Pasak R.Šimašiaus, net jeigu miesto finansiniai ištekliai būtų padidinti dešimt kartų, nei yra dabar, per vienerius metus visko sutvarkyti nepavyktų.
„Mes žiūrime iš eilės. Tikslas – pradėti ten, kur daugiausia žmonių gyvena. Natūralu, kad jeigu penki namai kažkada suderino detalųjį planą ir pasistatė, gal net kažkas juos apgavo pažadėdamas, kad miestas viską padarys, ten laikas ateis vėliau, negu Fabijoniškių, Pašilaičių ar tų individualių namų rajonų gyventojams, kur sankaupa yra didelė, o plėtra buvo numatyta“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Jaunystės ir Vėjo gatvių gyventojų bendrija vienija apie 200 individualių namų gyventojus.
