Pradeda veikti vieninteliai Šiaulių regione mišrių komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai

Nuo šiol Šiaulių regiono mišrios komunalinės atliekos bus apdorojamos moderniuose mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. Nors 7,2 mln. Eur  vertės projektas buvo įtrauktas į rizikingų sužlugti Aplinkos ministerijos žinioje esančių projektų sąrašą, nuo balandžio 7 d. Šiaulių regionas sėkmingai žengia didelį žingsnį modernaus atliekų tvarkymo link.

Oficialios įrenginių atidarymo šventės metu Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė teigė, kad siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimą, kad iki 2020 metų į nepavojingų atliekų sąvartyną patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekis sumažėtų iki 35 procentų, Šiaulių regiono pažanga yra reikšminga visos šalies atliekų tvarkymo sistemoje.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis kartu su administracijos direktoriumi Aivaru Rudnicku, Infrastruktūros skyriaus vedėju Arūnu Adomaičiu, šio skyriaus Viešosios tvarkos poskyrio vyr. specialistu Boleslovu Švabu.

Savivaldybių bendradarbiavimo rezultatas

Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne atliekų apdorojimo įrenginiai pastatyti įgyvendinant projektą „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“.

Projektas buvo pradėtas dar 2010 metais ir numatyta projekto vertė buvo net 16,2 mln. Eur. Planuota pastatyti komunalinių atliekų rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų biodžiovinimo įrenginius. Buvo gautas ES finansavimas, tačiau bankrutavus bankui „Snoras“, jame liko įšaldytos projekto lėšos. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėjo dideles pastangas dėl naujo finansavimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybai.

Naujo projekto finansavimas sumažėjo iki 7,2 mln. Eur, iš jų 5,79 mln. Eur buvo skirta būtent šiems įrenginiams statyti. Kol buvo pradėti įrenginių statybos darbai, įstaigai teko spręsti ir teisminius ginčus, ir atlaikyti viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimus.

Anot VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorės Jolitos Šalkauskienės, regiono savivaldybių bendradarbiavimo dėka vis dėlto pavyko pastatyti  pirmus ir vienintelius tokio tipo įrenginius regione. Jų pagalba savivaldybės vykdys užduotis dėl biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo. Planuojama, kad dirbant dviem pamainomis, per metus bus maksimaliai apdorojama  iki 80 000 t atliekų, taip per puse sumažės  šalinamų sąvartyne komunalinių atliekų kiekiai.

Kaip veikia atliekų apdorojimo įrenginiai

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiais apdorojamos viso Šiaulių regiono iš daugiabučių, individualių valdų gyventojų, įmonių, viešųjų erdvių surinktos mišrios komunalinės atliekos. Įrenginius operuoja UAB „NEG Recycling“. Šių įrenginių tikslas – atskirti biologiškai skaidžias atliekas nuo mišrių komunalinių atliekų ir atitinkamai jas apdoroti. Projektuojant įrenginius buvo atsižvelgta į ilgametę italų patirtį ir pasirinkta optimali technologija, jungianti mechaninį rūšiavimą ir biologinį atliekų apdorojimą.

„Atvežtos mišrios komunalinės atliekos pirmiausia patenka į priėmimo zoną, iš ten nukeliauja į apdorojimo zoną, kurioje paskirstomos į atitinkamas frakcijas:  biologiškai skaidžias atliekas – tai biologinės (maisto ir žaliosios) atliekos, popieriaus atliekos bei kitos biodegraduojančios atliekos; į lengvąją frakciją, kurią sudaro plastikas, tekstilė ir kitos lengvosios atliekos, bei sunkiąją frakciją, į kurią įeina stiklas, metalas ir kitos sunkiosios atliekos. Biologiškai skaidžios atliekos toliau apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose (biotuneliuose), kuriuose vyksta atliekų aerobinis apdorojimas. Po bioskaidžių atliekų apdorojimo susidaręs techninis kompostas bus naudojamas sąvartyno sluoksnių perdengimams ir kaupo uždengimui“ – atliekų apdorojimo procesą paaiškino ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė.

Lietuvoje iš viso turėtų iškilti 9 skirtingi atliekų apdorojimo įrenginiai, kurių bendras tikslas – sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Įgyvendinant tokio pobūdžio projektus, kyla diskusijos, ar teisingai pasirinktos technologijos, ar bus pasiekti norimi rezultatai.

„Labai daug kilo įvairų vertinimų, abejonių, ar iš viso mechaninis biologinis atliekų apdorojimas Lietuvai yra tinkamas, ar padės pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tačiau šiandien jau veikiančių įrenginių patirtis rodo, kad iš tiesų tai duoda dideles galimybes. Lietuva šiandien pagal biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo potencialą yra pirmaujanti Europos Sąjungoje, tad tereikia išnaudoti turimas galimybes, sukurtą turtą“ – įrenginių naudą įvardija Regioninių atliekų tvarkymo centrų  asociacijos prezidentas Algirdas Reipas. Tačiau taip pat ragina nepamiršti, kad mechaninis atliekų rūšiavimas, ar biologinis atliekų apdorojimas nepakeis pirminio atliekų rūšiavimo namuose ar darbovietėje.