Pradedamas pirmasis Vilniaus japoniško sodo kūrimo etapas

Jau po metų – 2022-ųjų pavasarį – Vilniuje atsiras dar viena erdvė, kur bus galima pamatyti, kas yra japoniška sodų tradicija. Pačiame miesto centre, Lvovo, Geležinio Vilko ir Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje 5 hektarų nenaudojamoje teritorijoje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai. Sodas projektuojamas pagal garsių Japonijos kraštovaizdžio architektų tėvo ir sūnaus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane sukurtą koncepciją.

„Vilniaus japoniškojo sodo projektas unikalus savo prigimtimi ir turiniu – sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniškojo sodo reikalavimus, su tradiciniais jam būdingais atributais ir taps ypatinga Neries senvagės kraštovaizdžio dalimi. Japoniškas sodas papildys naujojo miesto centro Šnipiškėse sutvarkytų viešųjų erdvių tinklą ir suteiks galimybę rajono gyventojams ir miesto svečiams pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas“, – apie projektą pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti pėsčiųjų takus bei tiltelius, pavėsinę ir mažosios architektūros elementų, krioklių, kaskadų ir žuvų baseinų. Be to, bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė, taip iš viso bus atnaujinta net apie 38 tūkst. kv. m ploto atvira erdvė. Šalia sodo bus įrengta automobilių parkavimo aikštelė.

Pokyčiai teritorijoje prasidės jau artimiausiu metu nuo žemės darbų, kurių metu bus pašalinta dalis teritorijoje augančių medžių. „Tam, kad tokiame nedideliame sklype galėtume suformuoti sodo elementus, be kurių sodas negalės vadintis japonišku – kalvelė (aliuzija į Fudžio kalną būtina visuose japoniškuose soduose) su kriokliu, atvirų pievų plotai, tų plotų „paskandinimas“ žalumoje, taigi reikia keisti – sukelti – reljefą, o tai ir lemia šiandien čia augantiems medžiams nepalankius sprendimus“, – aiškino japoniško sodo projektui vadovaujantis įmonės „Terra Firma LT“ kraštovaizdžio architektas Linas Ūsas.

Dendrologinė šios teritorijos medžių studija buvo atlikta du kartus, konstatuota, kad nors šios vietos vertybė išties yra jos žaluma, pavieniai medžiai nėra išskirtiniai. Čia dominuoja savaiminiai želdiniai, daug išsikėtojusių didelių uosialapių klevų. Apleista ir užteršta yra ir pati teritorija, ypač – tvenkinys. Dalį medžių ir krūmokšnių pašalinti teks ir dėl infrastruktūros darbų, būtinų tam, kad sodas būtų patogiai pasiekiamas, jame galėtų vykti įvairios funkcijos.

Aplink tvenkinį ir kitur sklypo teritorijoje augantys medžiai ir jų masyvai, aplink kuriuos nebus vykdomi grunto darbai, bus paliekami kaip vietovės charakterį pabrėžiantys elementai. Papildomai bus gausiai želdinama naujais įvairaus dydžio medžiais – jų suplanuota apie 670 – ir krūmais, taip suformuojant naujus želdinių masyvus, kurie kurs jaukias vidines sodo erdves ir tuo pačiu atskirs nuo intensyvios aplinkinės infrastruktūros.

Pasak L. Ūso, pavieniai medžiai bus sodinami didesni, nemažai bus ir mažesnių, kad suformuotų tarsi miško sodo pakraščiuose masyvus – apsauginius barjerus. Atsiras ir sakurų alėja bei bonsų kompozicija.

Iš senųjų teritorijos želdinių bus išsaugoti 32 vietovės charakteriui svarbūs medžiai, kuriuos pavyko įkomponuoti būsimo sodo projekte (tarp jų – trapusis gluosnis, baltasis gluosnis, kanadinė tuopa, pilkoji tuopa, totoriniai klevai, dygiosios slyvos, karpotasis beržas, paprastieji uosiai, amerikiniai uosiai, didžialapės liepos, drebulės, blindės), kurių vidutinis kamienų diametras 37 cm. Tikimasi, kad ten, kur nebus reikšmingai keičiamas reljefas, pavyks išsaugoti ir daugiau medžių grupių. Pašalinti teks apie 450 įvairios būklės ir dydžio medžių, iš kurių 65 proc. sudaro invaziniai uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai – šių šalinamų medžių kamienų skersmuo iki 18 cm.

Toliau japoniško sodo rangovų darbų planuose – inžinerinių tinklų tiesimas. Ten, kur šie darbai netrukdys, lygiagrečiai bus pradėta įrenginėti takus, formuoti pylimus. Baigus inžinerinių tinklų klojimą bus pereinama prie dangų konstrukcijų, ruošiama sankasa, pilamas šalčiui atsparus sluoksnis, skalda, klojamos trinkelės. Įrengus takus ir kelius, aikšteles bus pradedamas želdinimo etapas. Apželdinus teritoriją pirmasis projekto etapas, kuris ir apima iš esmės visus parko įrengimo darbus, bus baigtas.