Pradėtas Druskininkų savivaldybės teritorijos Bendrojo plano koregavimas

Kovo 21 dieną, pirmadienį, Druskininkų savivaldybės vadovai ir specialistai susitiko su Savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo viešąjį konkursą laimėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanistika“ atstovais ir aptarė darbų eigą. Bendrojo plano koregavimas truks iki 12 mėn. Dar praėjusių metų rugsėjį Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė pasirašė įsakymą dėl Bendrojo plano koregavimo ir patvirtino Bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programą. 2008-aisiais patvirtintą Bendrąjį planą nuspręsta koreguoti dėl nuolat besikreipiančių gyventojų ir verslininkų iškeliamų problemų, LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų, savivaldybės intensyvios plėtros ir paaiškėjusių kai kurių techninių bendrojo plano neatitikimų esamai situacijai. Druskininkų savivaldybei Bendrojo plano koregavimo darbai kainuos 23,5 tūkst. eurų.Nuo rugsėjo mėnesio buvo laukiama gyventojų pastabų ir pasiūlymų dėl šiuo metu galiojančio bendrojo plano sprendinių koregavimo. Pateikta nemažai savivaldybės gyventojų ir verslo siūlymų, kurie nedelsiant perduodami Bendrojo plano koregavimo rengėjams – UAB „Urbanistika“ specialistams. Nesuspėję pateikti pasiūlymų asmenys tai dar gali padaryti iki šių metų gegužės 1 dienos tel. (8313) 53 757, el.p.:  vilius.m@druskininkai.lt.

Šių metų vasario mėnesį pagaliau su bendrove pasirašius sutartį buvo pradėta Bendrojo plano koregavimo procedūra. Kaip teigė Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė, Druskininkų savivaldybė įvelta į politinius skandalus ir teismų procesą –  ir dėl to sutartis dėl Bendrojo plano koregavimo buvo pasirašyta net dviem mėnesiais vėliau. „Viešojo konkurso laimėtojas nustatytas dar gruodį, bet  sutartį pasirašėme tik vasarį. Gaištame brangų laiką ir esame priversti aiškintis dėl privataus sklypo, kuris absoliučiai nėra susijęs su plačiai aptarinėjamu Vyriausybės nutarimu dėl kurorto apsaugos zonų. Konsultavomės su teisininkais, ieškojome būdų, kaip išspręsti susidariusią situaciją, kad būtų galima tęsti labai svarbaus savivaldybei teritorijų planavimo dokumento rengimo darbus“,  – sakė V. Jurgelevičienė.

Pirmadienį vykusio susitikimo metu aptarta ir šiuo metu viena aktualiausių problemų ir Druskininkų savivaldybės vadovams, ir Bendrojo plano koregavimo specialistams – garsiai eskaluojama kurortų apsaugos zonos tema, kuri tęsiasi jau pusę metų ir, be jokios abejonės, turi įtaką rengiamo Druskininkų savivaldybės  teritorijos Bendrojo plano koregavimo procesui.

Susitikimo metu kartu su specialistais ir teisininkais buvo ieškoma atsakymų, kaip turėtų būti atspindėtos kurorto apsaugos zonos, nes iki šiol nei Druskininkų savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, nei kitų kurortų bendruosiuose planuose jokių kurorto apsaugos zonų pažymėta nebuvo. Tačiau kai kuriuose kituose teritorijų planavimo dokumentuose, pavyzdžiui gyventojų asmeninių sklypų planuose ar visuomeninių pastatų sklypų planuose nuo sovietmečio nuolat buvo įrašomas „mistinis“ išsireiškimas kurorto apsaugos zona. Pradėjus detaliau domėtis, kokią įtaką šis įrašas gali turėti gyventojams, paaiškėjo, kad tai gali atvesti net iki teismo: įžūliam pavyduoliui apskundus, daugumai Druskininkų savivaldybės gyventojų tektų varstyti teismų duris baiminantis, kad statinius reikės nugriauti. Druskininkų savivaldybės atveju, kai kurortinė zona sudaro net 80 procentų savivaldybės teritorijos, tokių gyventojų būtų ne vienas tūkstantis.

UAB „Urbanistika“ vadovas Audrius Petkevičius paklaustas, kaip vertina Druskininkų savivaldybės gyventojų ir verslo atstovų nuosavybės dokumentuose figūruojantį įrašą kurorto apsaugos zona, nors galiojančiame savivaldybės bendrajame plane tokių zonų nustatyta nėra, teigė, kad rengiant Bendrojo plano koregavimą tokia situacija sukelia daug neaiškumų. „Atlikę Savivaldybės Bendrojo plano sprendinių stebėseną, galėsime atsakyti išsamiau, tačiau jau dabar aišku, kad grąžinus galioti LRV nutarimu nustatytą kurorto apsaugos zoną, reikės labai išsamiai išanalizuoti tiek teisinę bazę, tiek realią Druskininkų geologinę situaciją, ir tik tada spręsti, ar Druskininkų savivaldybės bendrajame plane iš viso yra poreikis nurodyti minėtą zoną. Šiuo metu juridinė situacija yra labai paini, kelianti abejones ir savininkams, ir savivaldybei, ir mums, kaip planuotojams“,   –  apie kurorto apsaugos zoną kalbėjo Audrius Petkevičius.

Druskininkų savivaldybės vadovai pabrėžė, kad visos Bendrojo plano koregavimo procedūros turi būti atliktos kokybiškai, nes Bendrasis planas yra labai svarbus dokumentas visiems: ir savivaldybės gyventojams, ir verslininkams, ir potencialiems investuotojams. Bendrajame plane numatomi galimi žemės naudojimo būdai, įvardijamos teritorijos, kurioms nustatomi atitinkami reglamentai ir kiti labai svarbūs sprendiniai numatomai veiklai.

Pasidomėjus, dėl ko dažniausiai kreipiasi Druskininkų savivaldybės gyventojai, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas – vyriausiasis architektas Vilius Margelis akcentavo, kad kreipiamasi dėl įvairių priežasčių. „Šiuo metu, matyt dėl nacionaliniu mastu sukelto „Kurorto apsaugos zonos“ skandalo, dažniausiai žmonės, gyvenantys mieste bei seniūnijose, ypač šiuo metu besiplečiančiose Viečiūnų ir Neravų gyvenvietėse, baiminasi, kad jiems gali būti uždrausta statyti statinius dėl to, kad dokumentuose yra užrašas „kurortinė zona“,  – sakė V. Margelis.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad priėmus sprendimą atnaujinti kurortinę zoną, visi Lietuvos kurortai ir juose turintys turtą asmenys vėl atsiduria tarp kūjo ir priekalo: jų nuosavybės dokumentuose įrašytas apribojimas „Kurorto apsaugos zona“ pats savaime nieko nereiškia, nes ši zona pagal galiojusį LRV nutarimą turi tris visiškai skirtingų apribojimų juostas – pirmą, antrą ir trečią, kurios nei viename Lietuvos kurortų turto savininkų nuosavybės dokumentuose neįrašytos! Ir niekada nebuvo registruojamos Registrų centre, nes tokių klasifikatorių iš viso Lietuvos Registrų centre niekada net nebuvo! O tai sudaro prielaidas piktavaliams asmenims manipuliuoti pačia kurorto apsaugos zonos sąvoka. Ar tai nėra pakankamas pagrindas keisti susidariusią keblią situaciją?

Primename, kad nuo 1992 metų galiojęs ir daugiau kaip 30 kartų keistas Vyriausybės nutarimas dėl  „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ tapo priežastimi, dėl ko Druskininkų savivaldybės vadovai ir specialistai daugiau kaip pusę metų buvo priversti aiškintis visoms institucijoms.

Tuo tarpu Vyriausybė pabandė padėti į keblią padėtį patekusiems keturiems Lietuvos kurortams ir praėjusių metų rugsėjį nutarimu Nr. 343 panaikino skyrių „Kurortų apsaugos zonos“, nes jame nustatyti apribojimai dubliavosi su kitų teisės aktų reikalavimais. Kurorto apsaugos zonos panaikinimas nereiškė, kad ūkinei veiklai netaikomi jokie reikalavimai. Kaip tik tai padėjo išvengti teisinio neapibrėžtumo, kuris tęsėsi daugiau kaip 20 metų.

Tačiau šiandieninė situacija susiklostė taip, kad Vyriausybė jau yra nusprendusi  minėtą nutarimą atšaukti. Druskininkų savivaldybės mero teigimu, tokia situacija tik dar labiau paaštrintų visiems kurortams aktualią problemą. „Visuose kurortuose padėtis dėl kurorto apsaugos zonų įrašymo teritorijų planavimo dokumentuose yra skirtinga, tačiau problema iš esmės išlieka aktuali visiems be išimties. Tenka apgailestauti, kad šiuo metu viešoje erdvėje vykstantys politiniai debatai yra skirti kai kurių politikierių savireklamai ir nesigilinama arba ignoruojamos realios žmonių problemos. Todėl mano, kaip mero, darbas yra matant įstatymų spragas pasirūpinti, kad apie tai būtų garsiai kalbama ir jos sprendžiamos Druskininkų, o kartu ir visų Lietuvos, arba kaip šiuo atveju, visų kurortų gyventojų labui. Jeigu gyventojai ir verslininkai kreipiasi dėl neatitikimų, jeigu jie negali būti ramūs, kad turimi dokumentai yra teisingi, o statiniai – teisėti, vadinasi tai rimtas signalas, kad reikia peržiūrėti įstatymus ir kažką keisti“ , – sakė meras.