Praktiški patarimai kaip kompostuoti
Prasidėjęs lauko darbų sezonas, skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, tačiau ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliųjų virtuvės, sodo, daržo) atliekas. Tam tinkamiausias būdas – kompostavimas, kuris nereikalauja papildomų išlaidų ar specialaus pasiruošimo atliekų tvarkymui, o subrendęs kompostas yra vertinga trąša, grąžinanti dirvai prarastas medžiagas ir gerinanti jos struktūrą.
„Procesas yra biologinis, kadangi visą transformaciją sukelia žemėje esančios bakterijos bei sliekai, kurie maitindamiesi transformuoja organinę medžiagą. Mums belieka tik sudaryti tam palankias sąlygas ir leisti gamtai tvarkytis pačiai“, – teigia ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ ekologė Eglė Laukaitytė.
Prieš pradedant kompostuoti, labai svarbu tinkamai pasiruošti ir susipažinti su kompostavimo technika, atliekų paskirstymu ir būdais, kurie užtikrins, kad komposte bus palankios sąlygos mikroorganizmų veiklai, leis išvengti nemalonaus kvapo ar mašalų atsiradimo.
Anot E. Laukaitytės, pagrindinis aplinkos veiksnys, svarbus kokybiškam komposto paruošimui – tinkamas deguonies ir drėgmės santykis, pakilusi temperatūra. Siekiant sukurti tokią terpę lauko sąlygomis, reikalinga ypatinga priežiūra, todėl gyventojų patogumui gali būti naudojami specialūs kompostavimo konteineriai.
Kompostavimui tinka visos natūraliai irios medžiagos. Į konteinerius galima mesti: augalines virtuvės atliekas, vaisių ir daržovių lupenas, kavos tirščius, arbatos filtrus, kiaušinių lukštus; sodo ir daržo atliekas, nukarpytas šakas, nupjautą žolę, sausus lapus, nuvytusias gėles ar daržo augalų liekanas, kitas natūraliai sunykstančios medžiagas – popieriaus ir kartono gabalėlius, nedažyto medžio pjuvenas ir drožles.
„Komposto konteineryje tikrai neturi būti vietos plastikui, skardinėms, stiklui ir kitoms, ypač taršioms, medžiagoms, tarp kurių yra baterijos, vaistai, chemijos priemonės, dažai ir skiedikliai, kurie sutrikdytų kompostavimo procesą ir keltų pavojų mikroorganizmų veiklai, o kartu vėliau gali ir užteršti jūsų dirvožemį“, – tikina E. Laukaitytė.
Specialistai pataria komposto gaminimui parinkti atokesnę vietą, geriausia – daržą arba sodo kampą, kad būtų patogu atsikratyti atliekomis jų susidarymo vietoje.
„Pradėjus ruošti kompostą, labai svarbu konteinerio dugną padengti pirmu stambiai sukapotų šakų sluoksniu, sumaišytu su subrendusiu kompostu arba ankstesnio komposto gamybos ciklo likučiais ir taip užtikrinti optimalų vėdinimą“ ,- sako „Ecoservice“ ekologijos specialistė.
Pradėjus pilti organines atliekas, svarbu išlaikyti sausų (išdžiūvę lapai, šakos, kartonas ir kt.) ir drėgnų (nupjauta žolė, daržovių ir vaisių nuopjovos ir kt.) atliekų svorio santykį. Nesant pakankamam drėgmės kiekiui (nuo 45 iki 65 proc.), mikroorganizmai negali tinkamai funkcionuoti.
Vykstant komposto gamybos procesui, kas 50-60 cm reikia pridėti papildomą 10 cm sluoksnį vien sausų atliekų ir taip izoliuoti drėgnąjį sluoksnį. Svarbu kraunant per daug nesuspausti, jog į komposto krūvą pakliūtų pakankamai deguonies, reikalingo medžiagų irimui suaktyvinti.
Siekiant kontroliuoti komposto drėgmę, ją galima išmatuoti be specialių prietaisų – tiesiog kumščio šonu suspaudžiant komposto gamybos prietaise esančias medžiagas. Jeigu išsiskirs keli lašai skysčio, drėgmė bus laikoma optimalia, tačiau jei išsiskirs nemažas kiekis drėgmės – ji per didelė.
„Jeigu kompostas gaminamas tinkamai, tai problemų nekyla, tačiau dėl nediferencijuoto atliekų rūšiavimo ir blogo drėgmės – deguonies santykio, gali atsirasti nemalonus kvapas, įsiveisti kirmėlių, laukinių pelių ar mašalų, prasidėti puvimo procesas, sulėtėti kompostavimo proceso eiga, todėl labai svarbu žinoti ir vadovautis auksinėmis kompostavimo taisyklėmis“,- teigia E. Laukaitytė.
