19 sausio, 2018
Ernesta Strakšytė

Pramonės plėtra negali vykti neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai sąskaita

Klaipėdos rajono savivaldybėje vystantis ne tik gyvenamųjų namų kvartalams, bet ir pramonei, svarbu užtikrinti, kad naujai kuriamų įmonių veikla nedarytų neigiamo poveikio aplinkai. Su Administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Banevičiumi kalbamės apie Poveikio aplinkai vertinimo komisijos darbą.  

Jūs esate Poveikio aplinkai vertinimo komisijos pirmininkas. Už ką atsakinga ši komisija?

Kai rajone nori įsikurti įmonė, kurios planuojama ūkinė veikla gali daryti įtaką aplinkai, mes tikriname poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus, sprendžiame, ar įmonei reikia parengti Poveikio aplinkai vertinimo programą dėl planuojamos ūkinės veiklos.

Paprasčiau tariant, jei numatoma vydyti veiklą, kuri apima statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atrankos dokumentų vertinimą atliekame mes ir kitos valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos, priešgaisrinę, kultūros vertybių apsaugą.

Savivaldybės poveikio aplinkos vertinimo komisiją sudaro Sveikatos apsaugos, Kultūros, Statybos ir kelių priežiūros, Architektūros ir urbanistikos, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrių vedėjai bei specialistai. Taip pat posėdžiuose kviečiame dalyvauti teritorijų, kuriose planuojama ūkinė veikla, seniūnus, seniūnaičius, bendruomenių atstovus ir, žinoma, pačios įmonės, kuri vykdys ūkinę veiklą, atstovus.

Kam reikalingas poveikio aplinkai vertinimas?

Apskritai, poveikio aplinkai vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Taip pat, atlikdami vertinimą, nustatome, ar planuojama veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai yra leistina toje vietoje. Visuomet tikimės, kad atliekamas vertinimas padės nustatyti planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai ir bus numatytos neigiamą poveikį aplinkai mažinančios arba jį pašalinančios priemonės.

Svarbu paminėti, kad sprendimą, ar įmonei reikia parengti visą Poveikio aplinkai vertinimo programą, ar užtenka ir išsamių atrankos dokumentų, kuriuose jau nurodytas galimas poveikis visuomenei, teritorijos apgyvendinimas ir pan., priimame konsultuodamies su seniūnais, seniūnaičiais, kurie toje vietovėje gyvena ir geriausiai žino, koks visuomenės požiūris, kaip jos sveikatą veikia kitos vietovėje esančios įmonės, nagrinėjame visuomenės pasiūlymus.

Be abejo, svarbiausias kriterijus – poveikis žmonių sveikatai, tačiau taip pat turime įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla teršia aplinką, ar prie teritorijos yra privažiavimas, ar naudojamos pavojingos medžiagos, kaip planuojama šalinti atliekas, kokių prevencinių priemonių imamasi, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio. Didelį dėmesį skiriame ne tik aplinkos apsaugai, bet ir vietovių, kurių vertė istorinė, kultūrinė arba archeologinė, apsaugai.

Kokių įdomesnių atvejų yra pasitaikę, atliekant poveikio aplinkai vertinimą?

Praėjusiais metais iš viso vyko 23 Poveikio aplinkai vertinimo komisijos posėdžiai, kuriuose buvo svarstomi 33 klausimai. Jei iš poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų matome, kad kyla klausimų dėl poveikio aplinkai, teikiame išvadą, kad reikia parengti Poveikio aplinkai vertinimo programą, o ją patvirtinus – ataskaitą. Jei iš atrankos dokumentų viskas aišku – pilnos programos atlikti nereikia. Kai planuojama ūkinė veikla įprasta – sprendimus priimti lengviau. Tačiau kartais tenka susidurti su išskirtinėmis, anksčiau rajone nevykdytomis veiklomis. Tuomet kreipiamės į Tarybą, kad ši, atstovaudama gyventojų interesus, spręstų, ar planuojama veikla gali vykti Klaipėdos rajone. Daug diskusijų yra kilę dėl vėjo jėgainių, krematoriumų. Tačiau sprendžiame poveikio aplinkai vertinimo klausimus ir dėl karvidžių statymo, švelniakailių žvėrelių veisimo ir auginimo, žvyro telkinių eksploatavimo, degiųjų atliekų laikymo žemės sklype, ūkininkų statinių pritaikymo kaimo turizmui, net dėl naujo produkto gamybos jau veikiančioje gamykloje poveikio aplinkai. Svarbiausia, kad jokia nauja ūkinė veikla, jei ji numatoma Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, negali būti pradėta vykdyti, kol neatliktas poveikio aplinkai vertinimas. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad planuojama ūkinė veikla nekenktų žmonėms ir nebūtų vykdoma visuomenės sveikatos ar neigiamo poveikio aplinkai sąskaita.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

7 balandžio, 2025

Balandžio 4-ąją Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas jau ketvirtą kartą pakvietė istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojus iš […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

3 balandžio, 2025

Prasidėjus pavasariui, Klaipėdos miesto viešosios erdvės pasipuošė pirmosiomis svogūninėmis gėlėmis. Įvairiose miesto vietose jau galima išvysti pražydusius krokus, kurie vėliau […]

3 balandžio, 2025

Klaipėdos rajono dalyvaujamojo biudžeto konkurso „Tavo idėja“ sėkmė – neabejotina. Tai liudija ir įgyvendintų projektų gausa – gyventojus jau džiugina […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

Pavel Kulikov nuotr.
26 kovo, 2025

Šį savaitgalį į Lietuvos jūrų muziejų atgabenti pirmieji šiemet pajūryje rasti išsekę Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai: vienas iš Smiltynės, kitas […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

20 kovo, 2025

Klaipėdos r., Ginduliuose, Malūno g. 1, duris atvėrė naujas greitojo maisto restoranas, sujungiantis du Lietuvoje puikiai žinomus ženklus – „Express […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

17 kovo, 2025

Jau visai netrukus, kovo 19 d., Klaipėdos r., Ginduliuose, Malūno g. 1, duris atvers naujas greitojo maisto restoranas, sujungiantis du […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

Regionų naujienos