Pranešama, kad Egiptas siūlo 53 mlrd. JAV dolerių vertės Gazos Ruožo atstatymo planą
Egiptas pasiūlė 53 mlrd. dolerių (50 mlrd. eurų) vertės Gazos Ruožo atstatymo per penkerius metus planą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas neatidėliotinai pagalbai, infrastruktūros atkūrimui ir ilgalaikei ekonomikos plėtrai, teigiama dokumento projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Šis pasiūlymas, kuris vėliau antradienį turėtų būti aptartas neeiliniame arabų šalių aukščiausiojo lygio susitikime Kaire, kontrastuoja su planu, kurį praėjusį mėnesį pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kuris numato perimti karo draskomo Gazos Ruožo kontrolę bei perkelti ten gyvenančius palestiniečius, be kita ko, į Egiptą ir Jordaniją.
Palestiniečiai, arabų šalys ir daugybė Izraelio bei JAV partnerių pasmerkė D. Trumpo siūlymą ir atmetė bet kokias pastangas iškeldinti Gazos Ruožo gyventojus.
Pradinis atsigavimo etapas
Plano projekte, kuriuo su AFP pasidalino vienas diplomatinis šaltinis, numatyti du etapai: pradinis atsigavimo etapas ir atstatymo etapas.
Pradinio atsigavimo etapo, kuris turėtų trukti šešis mėnesius ir atsieiti 3 mlrd. dolerių, metu daugiausia dėmesio būtų skiriama „minų ir nesprogusios amunicijos pašalinimui, nuolaužų išvalymui ir laikinos pastogės suteikimui“. Siekiant šiame etape patenkinti neatidėliotinus su pastoge susijusius poreikius, Egiptas siūlo Gazos Ruože nustatyti septynias specialias teritorijas, kur laikinuose būstuose būtų galima apgyvendinti daugiau kaip 1,5 mln. perkeltųjų asmenų.
Į planą taip pat įtrauktas pradinis 60 000 iš dalies apgadintų namų remontas, kad būtų galima apgyvendinti 360 000 žmonių.
Atstatymo etapas
Atstatymas vyktų dviem etapais ketverius su puse metų.
Pirmajame etape, kuris tęstųsi iki 2027 m. ir kurio biudžetas sudarytų 20 mlrd. dolerių, daugiausia dėmesio būtų skiriama pagrindinės infrastruktūros, įskaitant kelius, komunalinius tinklus ir viešųjų paslaugų objektus, atstatymui. Taip pat numatoma pastatyti 200 000 nuolatinių būstų, skirtų 1,6 mln. žmonių, ir rekultivuoti 20 000 akrų žemės.
Antrojo etapo, kuris tęstųsi iki 2030-ųjų ir kainuotų 30 mlrd. dolerių, metu būtų siekiama užbaigti infrastruktūros projektus, pastatyti dar 200 000 būstų ir nustatyti pramonės zonas, žvejybos uostą, komercinį jūrų uostą ir oro uostą.
Finansavimas
Plane siūloma sukurti tarptautiniu mastu prižiūrimą fondą, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir tvarų finansavimą bei skaidrumą ir priežiūrą.
Kairas taip pat surengs aukšto lygio ministrų konferenciją, kad suburtų valstybes donores, tarptautines ir regionines finansų institucijas, privatųjį sektorių ir pilietinės visuomenės grupes ir taip būtų galima užtikrinti finansavimą.
Kas valdys Gazos Ruožą?
Prie palestiniečių vyriausybės būtų suformuotas Gazos Ruožo administravimo komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi technokratai ir nepartiniai veikėjai ir kuris valdytų šią teritoriją pereinamuoju šešių mėnesių laikotarpiu. Tai apibūdinama kaip žingsnis siekiant sudaryti sąlygas Palestinos savivaldai visapusiškai perimti kontrolę.
Projekte sakoma, kad Egiptas ir Jordanija apmoko palestiniečių saugumo pajėgas atlikti teisėsaugos funkcijas Gazos Ruože. Jame taip pat raginama teikti tarptautinę ir regioninę paramą šiai iniciatyvai finansuoti.
Jame užsimenama apie galimą tarptautinį buvimą palestiniečių teritorijose, įskaitant galimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl taikos palaikymo ar apsaugos pajėgų dislokavimo Gazos Ruože ir Vakarų Krante. Tai būtų platesnio „tvarkaraščio link Palestinos valstybės įkūrimo ir jos pajėgumų stiprinimo“ dalis.
Plane pripažįstama, kad ginkluotos grupuotės Gazos Ruože kelia iššūkį, ir kartu nurodoma, jog šis klausimas galėtų būti sprendžiamas vykdant „patikimą politinį procesą“, kuriuo būtų atkurtos palestiniečių teisės ir būtų parodytas aiškus kelias į priekį.
