Prasideda Kultūros ministerijos ir ŠMC organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, skirtos Lukiškių aikštės memorialo projektams plėtoti

Liepos 26 dieną septynių ekspertų komisija atrinko penkis autorius arba autorių kolektyvus, dalyvausiančius kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose Lukiškių aikštės memorialo sukūrimui.

1999 m. Seimo nutarimu Lukiškių aikštei suteiktas Lietuvos valstybės aikštės statusas ir numatytos dvi pagrindinės jos funkcijos – valstybės reprezentacijos ir visuomeninė. Pabrėžiant tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija, šiame nutarime suformuluotas ir siekis plėtoti memorialinę aikštės funkciją, įtraukiant iki tol aikštėje ir jos prieigose jau esančius memorialinius objektus.

Komisija, atrinkusi penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialo projektui, svarstė daugiau nei trisdešimt idėjų, pateiktų atrankai, atsiliepiant į birželio 6 d. Šiuolaikinio meno centro paskelbtą kvietimą. Būsimojo memorialo tikslas – įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.

„Kūrybinių dirbtuvių rezultatai parodė, kad atsisakius emocinių sprendimų ir įsitraukus į bendrą darbą galima sukurti ypatingą Lukiškių aikštės memorialą. Nepaisant vyraujančių skirtingų nuomonių, vietos ir atminimo įprasminimas labai svarbūs Lietuvai ir jos žmonėms. Atrinktų projektų rengėjai dar turės galimybę tobulinti savo idėjas, pasitelkiant specialistų pagalbą. Mes taip pat skatiname susišnekėjimą kalbant apie laisvę tarp skirtingų visuomenės grupių. Todėl galutinį projektą išrinks ne tik ekspertų komisija, bet įtrauksime ir visuomenines organizacijas bei visuomenę“, – teigė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

Dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse kviečiami architektas Gintaras Čaikauskas su kolektyvu – skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu ir Kęstučiu Akelaičiu (šis autorių kolektyvas visuomenei pažįstamas kaip Vyčio paramos fondo kuriamo memorialo projekto autoriai); į kūrybines dirbtuves taip pat kviečiami: architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis su kolektyvu „aexn“; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; ir fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.

Dėl vienų ar kitų priežasčių kam nors iš šių autorių atsisakius dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, jose dalyvauti bus kviečiami idėjų autoriai iš papildomai ekspertų komisijos sudaryto sąrašo.

Ekspertų komisija siekė atrinkti pirmiausia tas idėjas, kurios neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir šiuo metu įgyvendinamam architektūriniam aikštės piešiniui; taip pat – tas, kurios, komisijos nuomone, geriausiai atsako į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Ne mažiau svarbus kriterijus – idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.

Komisija vertino itin platų idėjų spektrą. Taip pat idėjas pateikė itin įvairaus profesinio pasirengimo autoriai – nuo šiuolaikinio meno kūrėjų, architektų ir kūrybinių industrijų atstovų iki istorijos entuziastų ir profesinių bei visuomeninių organizacijų.

Kiekvienas atrinktų pasiūlymų išsiskiria savitu atminties įprasminimo sprendimu. Dariaus Žiūros siūlomas memorialas, kuris šiuolaikinių technologijų pagalba įgalintų kurti nuotolinius saitus ir unikalų įrašų archyvą, skatintų ištisas kartas įsitraukti į atminties kūrimo ir pagerbimo ritualą. Komisijos nuomone, šis projektas skatina asmeninę pilietinę motyvaciją. Algimanto Lelešiaus siūlomi memorialiniai mažosios architektūros akcentai efektyviai ir įtraukiančiai perteiktų iš bendruomenės kylantį laisvės pasakojimą, šis projektas galėtų būti įgyvendintas remiantis turiningu kultūriniu bendradarbiavimu tarp keleto organizacijų ir iniciatyvų. Andriaus Labašausko pasiūlymas įvertintas už lakonišką modernaus memorialo viziją ir jos įvietinimą. Tomo Grunskio siūlomas atminties įamžinimo būdas įvertintas už šiuolaikišką ir augimui atvirą formą, kuriamą panaudojant archetipinę Laisvės kovų simboliką. Galiausiai, Gintaro Čaikausko ir jo atstovaujamo kolektyvo siūlymas išskirtas kaip svarbus bandymas šiuolaikiškai traktuoti tradicinę skulptūrą ir plėtoti valstybinės heraldikos raišką.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad atrankai buvo kviečiami pateikti idėjas, o ne projektinius pasiūlymus, be to, pasiūlymų parengimui buvo skirta nedaug laiko, tad organizatoriai susilaiko nuo pateiktos medžiagos skelbimo iki viešo projektų pristatymo šį rudenį – arba, priklausomai nuo kiekvieno iš projektų, iki kol tam bus pasirengę projektų autoriai.

Kūrybinių dirbtuvių organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems, pateikusiems pasiūlymus. Visiems autoriams, pakviestiems į kūrybines dirbtuves, artimiausiu metu bus perduotos komisijos rekomendacijos – pastabos, į kurias jie galėtų atsižvelgti tolesniame projektų vystyme. Dirbtuvių organizatoriai netrukus susisieks su idėjų autoriais dėl tolesnės dirbtuvių eigos.

Primename, kad kūrybines Lukiškių aikštės memorialo dirbtuves organizuoja Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras. Kūrybinių dirbtuvių metu bus siekiama sudaryti sąlygas penkių atrinktųjų idėjų autoriams išplėtoti savo idėjas konsultuojantis su įvairių sričių specialistais, interesų grupėmis, savivaldybės bei Vyriausybės atstovais, gamintojais ir architektais, parengti preliminarius įgyvendinimo planus ir pasiruošti viešam projektų pristatymui šių metų rudenį. Vieną iš penkių dirbtuvių metu parengtų projektų po pristatymo bus siūloma įgyvendinti.

Ekspertų komisija, vertinusi idėjas naujajam Vilniaus Lukiškių aikštės memorialui:

Dr. Alfredas Bumblauskas – istorikas, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; Dr. Lolita Jablonskienė – dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė; Virginija Januškevičiūtė – šiuolaikinio meno kuratorė, komisijos posėdžio pirmininkė; Dr. Giedrė Mickūnaitė – dailėtyrininkė; Deimantas Narkevičius – skulptorius ir filmų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; Mindaugas Pakalnis – urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius; Dr. Ūla Tornau – šiuolaikinio meno kuratorė, architektūros istorikė.