Prasidėjo Etnografinių regionų metams skirti renginiai
Pirmadienį įvairiais renginiais visoje Lietuvoje buvo minimi Etnografinių regionų metai. Ne išimtis ir Pakruojis.
Linkuvos kultūros centre vyko etnografinių renginių nuotraukų parodos ir tautinio kostiumo pristatymas, o Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje – literatūrinis-muzikinis vakaras „Ir kalbame, ir skaitome sava tarme“.
Smagi, liaudiška melodija kvietė užsukti į Linkuvos kultūros centro didžiąją salę. Čia buvo atidaryta fotografijų paroda „Linkava”. Visuomenei pristatytas aukštaičių tautinis kostiumas. Nuotraukose užfiksuoti vieneri folkloro ansamblių „Linkava” ir „Ratinėls” veiklos metai. O jie išties įsimintini: Respublikinė dainų šventė, folkloro ansamblių šventė-konkursas „Aukštas dangus“, skirtas Linkuvos krašto šviesuolės Stanislavos Lovčikaitės atminimui, Respublikinis folkloro šokių konkursas „Patrepsynė“. Linkuvos kultūros centro etnografė Marytė Pališkienė papasakojo apie aukštaitišką tautinį kostiumą. Jį vilkėjo ir visiems susirinkusiems pademonstravo folkloro ansamblio „Linkava“ narė Roberta Žilinskytė. Pakruojo rajono vyriausioji kraštotyros specialistė Marijona Romalda Vaitiekūnienė pristatė etnografinius regionų metus ir visus pakvietė į renginius, kurie vyks Pakruojo rajone. Pasidžiaugė, kad Lietuvos regionai, pasižymintys savitais papročiais, tradicijomis, dainomis , šokiais yra įdomūs visam pasauliui. Pasakojo apie kitus Lietuvos regionus. Kalbėjo apie tradicijų perėmimą, kulinarinio paveldo ypatumus, tautinių kostiumų skirtumus. Renginio pabaigoje visi sugužėjo į Linkuvos kultūros centro etnografinį muziejų. čia apžiūrėjo eksponatus, surinktus ankstesnių ekspedicijų po Linkuvos kraštą metu.
Vakaro bibliotekoje metu Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus specialistė M. Vaitiekūnienė papasakojo susirinkusiems apie etnografinius regionus, jų ypatumus, išskirtinumą, pristatė renginius, kurie vyks Pakruojo rajone 2015 m. Vėliau vakaro dalyviai klausėsi tarmiškai sekamų pasakojimų, Aušros Rukienės paraginti dainavo liaudies dainas, minė mįsles. Savo kūrybos eilėraščius skaitė Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekininkė Regina Noreikienė, Laima Užkuraitė-Černiauskienė, Edita Kurauskienė. Savo krašto tarmę susirinkusiems pristatė Reda Jėčiūtė, mintimis apie regionų savitumus dalijosi Rožė Džiaugienė.
Kalbininkas doc. dr. Jonas Bukantis yra pasakęs: „Sunorminta kalba yra kaip melioracijos griovys, padarytas vietoje upelio. Upelis gi gyvas, gražus ir gilus”. Saugodami savastį ir kalbos gyvybingumą pakruojiškiai, J. Paukštelio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos J. Jereckienės iniciatyva, Etnografinių regionų metus pasitiko skirdami tarmei.
