Prasminga kelionė
Nuo seno lietuviai buvo laikoma Dievo tauta. Tikėjimas žmogų ne tik įkvepia, suteikia dvasios stiprybės, daro jo gyvenimą daug prasmingesnį, todėl jis lengvai suvienija gausybę pačių įvairiausių žmonių.
Šiemet popiežius Pranciškus yra paskelbęs Gailestingumo jubiliejų, kuris turėtų būti švenčiamas apmąstant Viešpaties žodžius: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36).
O kadangi iš Vilniaus į pasaulį ir išplito gailestingumo pamaldumas, todėl būtent čia ir vyko gegužės 6–8 dienomis vyks Nacionalinis Gailestingumo kongresas. Nedažnai net ir sostinėje gali pamatyti tiek daug tikėjimą išpažįstančių ir liudijančių. Tiek Katedros aikštė, tiek Vilnius tapo didžiuliais maldos namais po atviru dangumi.
Sostinės gatvėmis buvo nešamas visame pasaulyje garsus Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, nutapytas 1934 metais (jį nutapė E. Kazimirovskis pagal šv. Faustinos regėjimus. Ji savo dienoraštyje rašo regėjusi paveiksle atgyjantį Jėzų, laiminantį miestą bei sutraukantį pančius).
Džiugu, kad išvyką į šį Gailestingumo kongresą, įvardijamą kaip Piligriminė kelionė, organizavo kunigas dekanas Remigijus Kavaliauskas ir Zarasų dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Halina Gudžiukienė. Vyko ne tik didelis būrys zarasiškių, bet ir iš Imbrado, Salako, Vajasiškio parapijų. Kelionės metu Audronė Bakutienė labai plačiai papasakojo apie šio renginio prasmę.
Sekmadienis – jau buvo paskutinė svarbios šventės diena. Įspūdingose eitynėse – iki Katedros aikštės ėjo ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas P. Parolin, daugybė vyskupų, kunigų, vienuolių. Šv. Mišios buvo aukojamos Katedros aikštėje. Visiems susirinkusiems Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin perdavė Popiežiaus Pranciškaus palaiminimą.
Grįždami namo, sustojome Antakalnyje – čia išlikęs šv. Faustinos namelis, kuriame ji gyveno. Buvome maloniai sutikti, papasakota apie jos veiklą, regėjimus.
Gailestingumo kongresas baigėsi, tačiau įspūdžiai dar ilgai gaivins ir džiugins mūsų sielas – juk kiekvienas, prisilietęs tądien prie mažos Dievo gailestingumo kibirkštėlės, pajuto stiprią jos galią.
Visiems, kurie prisidėjo prie nuostabios, prasmingos kelionės, AČIŪ – kunigui dekanui R. Kavaliauskui, Zarasų dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovei H. Gudžiukienei, daug informacijos pateikusiai A. Bakutienei ir saugiai vežusiam UAB „Zarasų autobusai“ vairuotojui R.Ruseckui.
