Prasmingi siūlymai Endriejavo kraštui
Penktadienį Savivaldybėje lankėsi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys mero pavaduotojai Rūtai Cirtautaitei bei grupei Savivaldybės administracijos specialistų, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Gargždų krašto muziejaus, Endriejavo bendruomenės atstovams, istorikams pristatė idėjas dėl Lietuvos valstybės šimtmečio ženklų Klaipėdos rajone, daugiausia susijusių su Endriejavo apylinkėmis.
„Džiaugiamės, kad Etinės kultūros globos taryba reiškia išskirtinį susidomėjimą, rūpinasi mūsų rajono iškilių žmonių atminimo įprasminimu ir kad vėl sulaukiame tokių puikių pasiūlymų, kuriuos, be abejo, yra tikslinga ir visai realu įgyvendinti“, − sakė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
Virginijus Jocys – vienas iš monografijos „Endriejavas“, išleistos dar 2010-aisiais, vyriausiasis redaktorius, todėl ir dauguma jo pasiūlymų susiję su šiuo karštu, juolab kad būtent Endriejavo seniūnijoje iš tiesų trūksta lankytinų vietų ir objektų, nors iš čia kilusių šviesių ir garsių ne vien mūsų krašte asmenybių – apstu.
Pasitikdama Lietuvos valstybės šimtmetį Klaipėdos rajono savivaldybė rengia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Klaipėdos rajone programą, kurios kai kurios priemonės – kaip tautodailininko Vyrauto Majoro atminimo pagerbimas išleidžiant jo gyvenimui ir kūrybai skirtą monografiją, ar knygnešių atminimo įamžinimas įrengiant memorialinę lentą – sutampa su pasiūlytomis V. Jocio ir jau įtrauktos į šios programos priemonių planą.
Aptarti ir kiti vertingi V. Jocio siūlymai: tragiško likimo mokytojo Kazimiero Gudausko, iškilaus visuomenės veikėjo, mokslininko ir politiko Edvardo Turausko atminimo įamžinimas, Vytauto Majoro sukurtos atminimo koplyčios pastatymas Ablingoje.
Mokytojui Kazimierui Gudauskui (1907−1942) pasiūlyta įrengti atminimo lentą ar kitą atminties ženklą Endriejave, Žadeikiuose ar kuriai nors gatvei suteikti pavadinimą.
Kitiems iškiliems endriejaviškiams vidurinės mokyklos muziejuje pasiūlyta skirti atskirą ekspoziciją, o pačiai mokyklai suteikti Edvardo Turausko vardą. Taip pat būtų tikslinga atkurti buvusios Turauskų sodybos vietoje ten stovėjusį kryžių. Šie darbai įprasmintų ir E. Turausko giminių norą parvežti palaikus iš Prancūzijos ir palaidoti šalia tėvų Endriejave.
Visi susitikimo dalyviai pritarė, jog neabejotinai puikus pasiūlymas yra su Vytauto Majoro ir kitų tautodailininkų kūrybiniu palikimu sietinas ženklas – Ablingos koplyčios pastatymas. Ši Ablingos−Žvaginių koplyčia galėtų stovėti netoli Ablingos lurdo, Dirsteikos upelio slėnyje, − tai būtų sakralinė vieta, jungianti istoriją ir tų vietų liaudiško pamaldumo tradiciją, menanti Antrojo pasaulinio karo tragediją, taip pat ir paminklas Ablingos memorialą kūrusiems tautodailininkams. Koplyčia turėtų platesnę paskirtį – joje, reikalui esant, vyktų ne tik iškilmingos pamaldos, bet ir tautodailininkų susibūrimai, plenerai, gal net vaidinimai.
Buvusios bažnyčios šventoriaus vartų vidinėje pusėje surašyti Endriejavo apylinkių knygnešių pavardes pasiūlė patys bendruomenės nariai, – bendruomenė taip pat dar svarstys ir kitus pasiūlymus, jie bus aptarti ir Valstybės šimtmečio minėjimo Klaipėdos rajone darbo grupėje bei kartu su visa programa teikiami Savivaldybės tarybai.
