Pratybose įgyta patirtis – neįkainojama
Šiandien baigėsi tris dienas Kelmės rajone trukusios tarptautinės bendros Latvijos – Lietuvos techninės paramos ir pagalbos komandos bei civilinės saugos modulio „BaltFloodCombat“ praktinės lauko pratybos. Gelbėtojai atvyko padėti tariamai trečiojo pasaulio šaliai, kurioje po smarkių liūčių kilo potvynis, vanduo užliejo didelę teritoriją, buvo daug žuvusiųjų. Šios valstybės vyriausybė paprašė tarptautinės bendruomenės pagalbos – didelio našumo perpumpavimo modulių, lauko ligoninės, maisto, palapinių, medikamentų. Tiek ES šalys, kitos valstybės atsiliepė į šį pagalbos prašymą ir išsiuntė pagalbą.
Pirmąją dieną komandos atliko sienos kirtimo procedūras. Jas Kelmėje ir Tytuvėnuose įvykdyti padėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai su tarnybiniu šunimi. Komandos šiai procedūrai turėjo parengti specialią dokumentaciją. Jau pirmosios užduoties metu neapsieita be incidentų. Viename automobilyje pasieniečių šuo tariamai rado narkotikų. Gelbėtojams buvo sukurta ir daugiau netikėtų situacijų. Vieniems buvo dingę miegmaišiai, kitame automobilyje rasta neaiškių daiktų. Be to, pratybų lauke nuolat šmirinėjo „vietiniai“, kurie stengėsi ką nors nugvelbti iš gelbėtojų ir įvesti destrukciją. Juos vaidino Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantai. Tokie statistai reikalingi, kad gelbėtojai neprarastų budrumo ir stovykla būtų nuolat saugoma. Beje, pratybose gelbėtojai turėjo ir specialiai joms pagamintų pinigų, su kuriais galėjo pirkti maisto produktų vietinių parduotuvėlėje.
Vėliau komandos įkūrė priėmimo – išvykimo centrą (RDC), kuriame rinko ir dalijosi informacija su kitomis komandomis. Tą pačią dieną taip pat buvo surengtas susitikimas su vietinės valdžios atstovais, atlikta žvalgyba, numatytos vandens perpumpavimo vietos. Latvijos – Lietuvos techninės paramos ir pagalbos komanda buvo padalyta į keturias grupes. „Alfa“ grupė teikė logistinę pagalbą „BaltFloodCombat“ moduliui – įrengė ofisą, darbo vietas, rūpinosi ryšiu ir saugumo dokumentų rengimu, apgyvendinimu ir kt., – pasakojo šiose pratybose ES civilinės saugos eksperto vaidmenį atlikęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos Informacinių technologijų ir ryšių skyriaus viršininkas Gediminas Šukšta. – Grupė „Bravo“ padėjo ES ekspertams. „Čarli“ buvo atsakinga už operacijų bazės įrengimą – gelbėtojų apgyvendinimas, elektra, ryšys, maisto gaminimas, dokumentacijos, susijusios su saugumu, parengimas ir t. t. Grupė „Delta“ gavo užduotį parengti privalomąją techninės paramos ir pagalbos komandos dokumentaciją bei sudaryti įrangos sąrašus, specialias rekomendacijas.“
Antrąją pratybų dieną pradėti vandens perpumpavimo darbai. „BaltFloodCombat“ komandos gelbėtojai ištiesė net 1,5 kilometro gaisrinių žarnų, pastatė du 10 kub. m baseinus, kuriais reguliuojamas slėgis, ir pradėjo pumpuoti vandenį. Tam jie naudojo didelio našumo vandens siurblius, kurie realiomis sąlygomis gali perpumpuoti didžiulį kiekį vandens didelėje užlietoje teritorijoje.
Šiandien, rugsėjo 17-ąją, vyko vertinimo sesija ir tarptautinių pratybų „DeModex“, kuriose dalyvavo civilinės saugos modulis „BaltFloodCombat“, aptarimas.
Šiose pratybose statistais ES ekspertais buvo departamento pareigūnai, baigę ES civilinės saugos mechanizmo kursus ir registruoti kaip ekspertai bendroje europinėje sistemoje. Tai Gediminas Šukšta, Saulius Žilinskas, Janas Pavliukoic, Henrikas Baldauskas, Rokiškio PGT viršininkas Dalius Kunigėlis. „Mums teko rengti užduotis Latvijos – Lietuvos techninės paramos ir pagalbos komandai ir pasižiūrėti, kaip jie sugeba jas atlikti. Per pratybas labai gerai matyti, ką dar reikėtų tobulinti, kas yra gerai ir ko galima tikėtis realiose misijose. Tačiau žmonės dirba nuoširdžiai, nieko nereikia raginti, o dažniausiai, ypač misijų metu, tenka juos stebėti, kad nepersidirbtų ir nenualptų,“ – sakė D. Kunigėlis.
Pratybose ES eksperto funkcijas vykdanti departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyresnioji specialistė Žaneta Kaščiukaitienė teigė, jog šiose pratybose įgyta patirtis neįkainojama: „Čia įgijau labai daug praktinių žinių. Ko mokiausi teoriškai, dabar galiu stebėti praktiškai. Net neįsivaizdavau, kaip čia viskas vyksta iš tikrųjų.“
Vienas iš pratybų organizatorių, departamento Incidentų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Henrikas Baldauskas sakė, jog šios pratybos – geras apšilimas prieš tarptautines pratybas Vokietijoje ir Italijoje. „Kadangi tai pirmosios techninės paramos ir pagalbos komandos pratybos, manau, kad sekasi neblogai. Galbūt prieš pratybas mūsų lūkesčiai buvo per dideli, įdėjome per daug darbo, paruošėme per daug užduočių. Viskam neužteko laiko. Tačiau svarbiausia, kad čia yra ir naujų, ir patyrusių gelbėtojų, jie dirba gerai, nuotaika taip pat visų gera,“ – pasidalijo mintimis H. Baldauskas.
Užkalbintas vienas iš gelbėtojų, „BaltFloodCombat“ komandos narys iš Estijos Vadim Ivanov, pažymėjo, jog šiose pratybose pirmą kartą tenka dirbti su Latvijos – Lietuvos techninės paramos ir pagalbos komanda. „Tačiau tai nėra sudėtinga, tematika žinoma, tad tik tobuliname savo veiksmus. Visi čia dirbantys žmonės pažįstami, todėl lengva eiti į priekį,“ – sakė jis. V. Ivanov su šia komanda buvo visose misijose – likvidavo potvynius Lenkijoje, Moldovoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Priešgaisrinėje apsaugoje dirba 16 metų, pradėjo nuo ugniagesio gelbėtojo. Šiuo metu V. Ivanov yra Estijos gelbėjimo akademijos Gelbėjimo darbų katedros vedėjas. Šioje akademijoje rengiami visi pareigūnai – ir ugniagesiai gelbėtojai, ir policininkai, ir pasieniečiai. Čia galima per vienerius metus tapti gelbėtoju arba 3 metus siekti aukštojo mokslo. Ši akademija įkurta 1997 m. Beje, V. Ivanovo tėtis ir du broliai – taip pat gaisrininkai.
Į šias pratybas buvo atvykę ir Latvijos ir Lietuvos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų projekto „Bendros Latvijos ir Lietuvos techninės pagalbos ir paramos komandos (TAST) įkūrimas“ vadovė-koordinatorė Signe Škirpo ir Latvijos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Projektų valdymo skyriaus vadovas Rudolfs Azens. „Projektas, prasidėjęs 2013 m. gruodžio 1 d., baigsis šių metų lapkričio 30 d. Per tą laiką buvo surengti 5 darbo grupių susitikimai, surengti treji mokymai komandos nariams, dar po vienerius mokymus rengė kiekviena šalis namuose. Komandos atstovai pasidalyti patirtimi buvo nuvykę į Liuksemburgą. Šių metų spalį Vokietijoje ir Italijoje vyks didelės pratybos „Modex“, kuriose bus išbandytas komandos pasirengimas teikti pagalbą. O lapkričio mėnesį bus surengta projekto uždarymo konferencija,“ – vardijo dvejų metų darbus S. Škirpo.
Pasak projekto koordinatorės S. Škirpo, per tą laiką taip pat buvo supirkta moderni įranga, surinkti komandos nariai: „Norėjome, kad komandai atstovautų jauni žmonės, baigę ES civilinės saugos mechanizmo kursus, turintys C ir D vairavimo kategorijas. Džiugu, kad šiose pratybose gelbėtojai dirba kaip tikrose misijose, neimituoja darbo ir nedaro šou. Pratybos labai gerai organizuotos, labai gerai parinkta jų vieta.“
Pratybas stebėjęs Europos Komisijos atstovas Apostolos Paralikas teigė, jog vien šių pratybų apimtis daro įspūdį ir gerokai viršija lūkesčius. „Techninės pagalbos ir paramos komanda aprūpinta labai aukštos kokybės įranga, tad labai džiaugiuosi, kad tokią komandą turėsime ES civilinės saugos mechanizmo sistemoje. Su ja netrukus susitiksime pratybose „Modex“ Vokietijoje. Esu jiems parengęs nelengvų užduočių, nes pratybų tikslas ir yra realiomis sąlygomis išbandyti komandą. Esu buvęs ne vieneriose pratybose, dirbęs su keliomis komandomis, taigi matau, kad ši komanda pasirengusi susidoroti su užduotimis ir vykti į misijas,“ – sakė EK atstovas.
A.Paralikas yra priešgaisrinės tarnybos pareigūnas iš Graikijos, komandiruotas į ES Reagavimo į nelaimes ir koordinavimo centrą (ERCC). Čia dirbs dar dvejus metus. Į šį centrą suplaukia visos ekstremaliosios situacijos ir pagalbos prašymai. Tai centrinė bazė Briuselyje, atsakinga už šios informacijos gavimą ir skleidimą. Buvęs ugniagesys iš Atėnų, daug metų dirbęs Mokymo skyriuje bei Nacionaliniame centre (vykdančiame panašias funkcijas kaip mūsų Situacijų koordinavimo skyrius), Graikijos civilinės saugos koordinaciniame centre, Lietuvoje lankosi pirmą kartą.
„Vakar svečiavausi Kelmės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Mačiau, kad Kelmėje daug medinių namų. Turbūt ugniagesiams jie sukelia daug problemų. Graikijoje didžiausia problema – miškų gaisrai, kurie virsta didelėmis nelaimėmis. Dabar dėl ekonominės krizės kyla daug problemų. Prieš 30 metų buvo statomi labai saugūs namai su geromis šildymo ir vėdinimo sistemomis, o dabar žmonės neturi pinigų, šildymui naudoja anglis ir kitus nesaugius dalykus,“ – pasakojo pratybų stebėtojas.
Pasak šių pratybų vadovo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininko vidaus tarnybos majoro Kęstučio Aginto, pratybose išbandytas naujas modulis – Latvijos – Lietuvos techninės paramos ir pagalbos komanda, kurios nariai po trijų mokymo sesijų ir praktinių pratybų yra pasirengę suteikti tinkamas darbo ir poilsio sąlygas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ekspertams ir teikti pagalbą tiek Europos Sąjungos viduje, tiek išorėje. Šios komandos mokymai rengti ir įranga įsigyta iš Europos Sąjungos lėšų. Šiose pratybose išbandyta projekto metu įsigyta įranga ir komandos narių pasirengimas dirbti misijose – išvykti į nukentėjusią šalį teikti pagalbą.
„Bet kurioje pasaulio šalyje įvykus žemės drebėjimui, kilus potvyniui ar dideliems miškų gaisrams, pirmiausia į vietą siunčiami Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ekspertai, kurie teikia ir koordinuoja pagalbą. Jie išsikviečia šiuolaikiška įranga ir technika aprūpintą techninės paramos ir pagalbos komandą, kuri jiems padeda įgyvendinti sudėtingas užduotis nukentėjusiose šalyse. Šios komandos nariai rūpinasi ekspertų apgyvendinimu ir maitinimu, užtikrina mobilųjį ir palydovinį ryšį, internetą, aprūpina kompiuteriais ir kt. Dabar tokią komandą turi ir Lietuva. Ji yra aprūpinta šiuolaikiška įranga ir technika, kuri padės įgyvendinti sudėtingas užduotis nukentėjusiose šalyse visame pasaulyje,“ – sakė K. Agintas.
Savo įrangą Latvijos – Lietuvos techninės paramos ir pagalbos komanda į nelaimės vietą gali gabenti ir keliais, ir lėktuvais. Tai speciali įranga, skirta dirbti įvairiausiomis sąlygomis. Sprendimą, ar vykti į nukentėjusią šalį, Latvijos – Lietuvos techninės paramos ir pagalbos komanda turi priimti bendrai. Abiejų šalių pareigūnai susitinka toje šalyje, kuri yra patogesnė vykti į nukentėjusią šalį ir išvyksta kaip bendra komanda.
