Prekes parduodantys užsieniečiai nuo 2026 m. turės aptarnauti klientus lietuvių kalba
Nuo 2026 metų sausio 1 d. Lietuvoje parduodantys prekes ir paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.
Tai įteisino Seimas, ketvirtadienį priėmęs Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 78 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.
Seimui pritarus parlamentarės Ewelinos Dobrowolskos pasiūlymui, aptarnauti klientus lietuvių kalba nebus reikalaujama iš tų, kurie laikinai parduoda prekes, pvz. mugėse, ir tokia veikla nesiverčia nuolat.
Išimtys galės būti taikomos taip pat Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Įsigaliojus įstatymo pataisoms, už naujų Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą bus atsakingi ne tik institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų, organizacijų vadovai, bet ir fiziniai asmenys.
Seimo nario konservatoriaus Viliaus Semeškos nuomone, šis įstatymas yra valstybės savigarbos klausimas.
„Manau, kad privalome gerbti tiek savo valstybinę kalbą, tiek savo piliečius. Asmenys,atvykę iš užsienio, aptarnaujantys mūsų piliečius, privalėtų bent minimaliai išmokti ir kalbėti valstybine kalba. Išvykę Lietuvos piliečiai labai greitai prisitaiko ir išmoksta tiek angliškai, tiek vokiškai, tiek ispaniškai. Visiškai nėra sudėtinga čia atvykusiems ukrainiečiams, rusams, baltarusiams ir kitiems bent minimaliai kalbėti mūsų valstybine kalba”, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys V. Semeška.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad naujas reikalavimas įsigalios nuo 2026 metų. „Tai reiškia, kad visus metus bendrovės turės galimybę savo darbuotojus nusiųsti į kursus”, – sakė jis.
Apie valstybės savigarbą kalbėjo ir Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis.
„Lietuvos Respublikos valdžia privalo gerbti Konstituciją ir užtikrinti kiekvieno Lietuvos piliečio teisę būti aptarnautu Lietuvoje jo gimtąja lietuvių kalba, kuri yra Konstitucijoje nustatyta kaip valstybinė kalba”, – teigė V. Juozapaitis.
Kaip akcentavo Seimo narys Arvydas Anušauskas, įstatymas liečia ribotą skaičių žmonių, tik tuos, kurie tiesiogiai aptarnauja klientus.
„Be abejonės, Lietuvoje piliečiai turi neginčytiną teisę gauti aptarnavimą valstybine kalba. Juo labiau, kad Vyriausybė nustatytų lietuvių kalbos mokėjimo lygį tiems žmonėms, kuris, kaip žinia, numatytas pakankamai minimalus. Manau, kad įstatymas šiuo atveju yra labai saikingas”, – sakė A. Anušauskas.
Naujo reguliavimo kritikai: įstatymas neveiks
Tuo metu Seimo narys Viktoras Pranckietis mano, kad tokiu sprendimu žmonės, atvažiavę į Lietuvą gyventi, bus nuteikti priešiškai prieš lietuvių kalbą.
„Ji bus jiems per prievartą, įstatymo tvarka ir baudimo būdu įteisinama. Tapsime baudėjais ir turėsime priešingą reakciją”, – mano Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys V. Pranckietis.
Jo nuomone, naujas įstatymas neveiks.
„Tie žmonės keičiasi. Jeigu jų dar nėra, jie atvažiuos 2026 metų pradžioje ir jau turės mokėti lietuvių kalbą. Ir net pagal šį įstatymą nėra išimčių nebyliams. Nebyliai irgi tada turėtų pradėti kalbėti atvežę, pavyzdžiui, picą. Ar juos irgi turėsime nubausti? Ar bausime netgi „ Žalgirio” trenerį už tai, kad jis moka anglų, italų, gal dar kokias nors kalbas, bet ne lietuvių kalbą. Nesu prieš lietuvybę, bet esu už tai, kad labai paprastai žiūrėtume į tuos žmones, kuriuos norime priversti mokėti baudas už tai, kad jie neprakalbo lietuviškai”, – sakė V. Pranckietis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė tvirtino, kad „prievartinės ir baudimo priemonės nesukuria nei pagarbos, nei motyvacijos”.
„Šita sistema neužtikrins išvis kalbos mokymosi. Mes sukuriame prievolę neužtikrindami, kaip veiks visa sistema. Ar turime sukūrę sistemą, kur jie mokysis, kaip mokysis, ar yra pakankamai mokytojų? (….) Ar turime tą „baudikų armiją”, kuri baus už kalbos nemokėjimą ir tirs kalbos mokėjimo ar nemokėjimo atvejus?”, – svarstė ji.
Reaguodama į oponentų priekaištus Valstybinės kalbos įstatymo pataisas inicijavusi Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė akcentavo, kad nauja prievolė bus taikoma tik tiems, kurie tiesiogiai aptarnauja klientus.
„Išmokti A1 arba A2 lygiu kelis sakinius tikrai nėra sudėtinga. Tuo labiau, yra suteiktas laikotarpis – daugiau nei metai pasirengti tiek valstybei, tiek darbdaviams”, – sakė D. Asanavičiūtė.
Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimai įsigalios 2026 metų sausio 1 d.
