Prezidentas: aplinkosauga turi tapti tikru prioritetu
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui teisėkūros iniciatyvą, skirtą sustiprinti su teisėkūros iniciatyvomis susijusių aplinkosaugos rizikų vertinimą.
„Žmonių gerovė tiesiogiai priklauso nuo jų gyvenimo kokybės, kurią didele dalimi lemia žalia, švari ir sveika aplinka. Todėl aplinkosauga ir kova su klimato kaitos iššūkiais Lietuvoje pagaliau turi tapti tikru prioritetu – neatskiriama visos valstybės politikos dalimi“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento požiūriu, kai kurios 2012 m. priimto Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos nėra suderinamos su gerovės valstybės kūrimo tikslais. Daugelis teisėkūros iniciatyvų aplinkosaugos srityje iki šiol nėra vertinamos rizikos aplinkai požiūriu arba vertinamos nepakankamai, o vertinimas klimato kaitos aspektu apskritai nėra numatytas.
Šalies vadovo teikiami Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai numato įtvirtinti atvejus, kada teisėkūros iniciatyvas būtų privaloma vertinti aplinkosaugos bei klimato kaitos aspektais, iš anksto numatant priemones rizikai valdyti. Siekiama sukurti nuoseklią ir veiksmingą teisėkūros iniciatyvų poveikio aplinkai vertinimo sistemą, kuri leistų tiksliau planuoti priemones, skirtas neutralizuoti arba sumažinti galimą žalą. Įstatymo projektas parengtas, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, o jo būsimą įgyvendinimą užtikrins Aplinkos apsaugos agentūros įsitraukimas.
„Turime galimybę įtvirtinti teisingus principus, pagal kuriuos ateityje būtų vertinami teisės aktų projektai. Tai padės užtikrinti mūsų aplinkai ir gamtai palankesnius sprendimus, taip pat leis Lietuvai ir visai ES greičiau judėti link klimato neutralumo“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas teisėkūros iniciatyvos dekretą pasirašė per susitikimą su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir aplinkosaugos organizacijų atstovais, netradiciškai vykusį Prezidentūros rūmų parke.
Tardamas įvadinį diskusijos žodį, Prezidentas pabrėžė, kad aplinkos tausojimą, siekiant ją išsaugoti ateities kartoms, laiko pamatiniu politikos principu. Reikalaudamos atsakingo elgesio iš šalies gyventojų ar verslo, valstybės institucijos taip pat turi ieškoti sprendimų, kurie būtų gerai apgalvoti ir nekenktų mus supančiai aplinkai.
Susitikime dalyvavę nevyriausybinių organizacijų atstovai ir ekspertai dalijosi savo patirtimi, sprendžiant aktualius aplinkosaugos klausimus, ir aptarė atvejus, kai numatomo teisinio reguliavimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimas būtų padėjęs išvengti nepageidaujamų pasekmių. Atskirai įvardyta, kad toks vertinimas būtų užkirtęs kelią sprendimams, kuriais buvo leista žvejyba ir medžioklė Žuvinto biosferos rezervate.
Teikiamuose Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimuose taip pat numatyta atsisakyti išimties, pagal kurią Respublikos Prezidentas lieka vienintelis valstybės politikas, kuris negali pasirašyti teisės aktų elektroniniu parašu. Toks reguliavimas neatitinka nei šiuolaikinių informacinių technologinių galimybių, nei paslaugų skaitmeninimo tendencijų.
