Prezidentė siūlo gerinti aukštojo mokslo kokybę
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos pristatytos Seime. Šiuos įstatymu siekiama pakelti aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas.
Prezidentės inicijuojamomis pataisomis siūloma numatyti, kad į aukštosios mokyklos tiek valstybės finansuojamas, tiek mokamas bakalauro studijas būtų priimami bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaikę absolventai. Dabar į universitetus ir kolegijas įstoja labai silpnais pažymiais mokyklą baigę abiturientai – tai menkina aukštąjį išsilavinimą ir stabdo šalies ekonominį konkurencingumą.
Prezidentės inicijuotomis pataisomis taip pat siūloma numatyti, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose akredituojant studijų programas būtų privaloma atsižvelgti į valstybės poreikius. Dabar aukštosios mokyklos kiekvienais metais registruoja vis naujas studijų programas, mažai atsižvelgdamos į būsimųjų specialistų perspektyvas darbo rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra registruota beveik 1,8 tūkst. studijų programų, kai, pavyzdžiui, Suomijoje – 450, Estijoje apie – 200.
Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių lenkia daugelį Europos šalių, tačiau pagal pasaulio inovatyvumo reitingą esame tik 39 vietoje. Net 44 proc. darbdavių teigia, kad aukštųjų mokyklų absolventams trūksta žinių ir įgūdžių.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, Prezidentė taip pat siūlo viešai skelbti ne tik bendrojo, bet ir papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, sistemingai informuoti visuomenę apie visų aukštųjų mokyklų veiklą. Šiemet per papildomą priėmimą į likusias laisvas studijų vietas buvo priimta iki 20 proc. studentų, neskelbiant tokių priėmimo rezultatų ar konkursinių balų. Praktika viešinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus taikoma ir kitose pasaulio šalyse – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 150 tūkst. studentų, iš jų 46 proc. valstybės finansuojamose vietose. Beveik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba jų kvalifikacijos lygmens neatitinkantį darbą.
