Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui

Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoje. Atsakyti į bendruomenės klausimus išėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, visgi jos argumentai piketuotojų neįtikino.

Renginyje dalyvavę apie 40 bendruomenės ar ją palaikančių asmenų mano, kad ministerijos pataikavimas verslui prives prie Lietuvos geriamųjų išteklių sunaikinimo.

„Užteks naikinti geriamą vandenį“, „Ministre, ką gersime, kai sunaikinsite vandenvietes?“, „Užteks naikinti geriamą vandenį“ – tokius ir panašius plakatus laikė piketo dalyviai. Protesto metu jie skandavo „Saugoti vandenį nuo cheminės taršos ateities kartoms“, „Apsaugokime vilniečių ir Lietuvos vandenį!“, „Apsaugokime vandenį nuo cheminės taršos“, bei kvietė aplinkos ministrą Simoną Gentvilą – „Ministre išeik pasikalbėti! Ministre, turėk drąsos!“

Palaikyti piketuojančius bendruomenės narius atėjo ir parlamentaras Algirdas Sysas.

Anot bendruomenės, 2023 m. gegužės 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad prie ministerijos esančios Lietuvos geologijos tarnybos įsakymas mažinti Pagirių vandenvietę buvo neteisėtas. Visgi, Aplinkos ministerija ignoruoja tokį sprendimą ir siekia pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, taip leidžiant neribotai vykdyti cheminę veiklą vandenviečių apsaugos zonose.

Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas Vytautas Vyskupaitis sako, kad piketuojama būtent prieš tokius įstatymo pakeitimus, kadangi jų priėmimas ateityje leistų be jokios priežasties mažinti bet kurią Lietuvos vandenvietę ar jų teritorijoje gaminti, naudoti ar sandėliuoti chemines medžiagas.

„Ministre, kodėl vietoje to, kad laikytis teismo nutarimų, jus imate keisti poįstatyminius aktus ir jau 5 kartus keitėte savo įsakymą dėl požeminių vandenviečių aprobavimo? Ir kas kartą vis išimdavote kažką, kas saugo vandenvietes nuo naikinimo. Jeigu taip ir toliau, ateityje galėsime tik pasakoti savo vaikams apie geriamą vandenį iš krano“, – prie ministerijos aiškino V. Vyskupaitis.

„Vandenvietė yra teritorijoje, kurioje vanduo suteka į sluoksnį esatį po žeme iš kur imamas vanduo. Ir įsivaizduokite, jeigu toje teritorijoje į gruntinius vandenis patenka cheminės medžiagos. Tai jos visos sutekės į tą sluoksnį. Tai jeigu mes nepaisysime to ir leisime daryti cheminę taršą viršuje, tai labai atsilieps kokybei“, – jam antrino viena iš piketo dalyvių.  

V. Vyskupaitis taip pat pabrėžė, kad ne vien Pagiriai susiduria su problema, jog vandenvietės teritorijoje norima statyti gamybos objektus. Anot kitų pikete dalyvavusių Pagirių atstovų, būtent institucijos bando neteisingai teigti, kad tai tik lokali problemą ir kurti naratyvą, neigiamai parodantį bendruomenę.

„Aš nesuprantu, ar nėra kitų nepanaudotų teritorijų, kur galima gamyklas statyti?“ – klausė jis.

„Mes ne pirmą kartą keliame šį klausimą, bet bandoma formuoti naratyvą, kad tai yra lokali problema. Dažnai bandoma sakyti, tarsi gyventojai, provincialai, kurie nesupranta ir yra prieš verslą. Mes nesame prieš verslą ir panašu, kad pačios institucijos mus priešina. Mes tik sakome, kad kaina yra per aukšta“, – aiškino viena iš Pagirių gyventojų.

Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas taip pat tvirtino, kad šis piketas nėra nukreiptas prieš pačią „Homanit Lietuva“ ar jos veiksmus, bet į institucijų neapsižiūrėjimą.

Aplinkos viceministrės argumentai Pagirių bendruomenės neįtikino

Į piketuotojų klausimus atsakyti išėjusi viceministrė R. Radavičienė teigė, kad nors bendruomenės nuogąstavimai yra suprantami, jeigu „Homanit Lietuva“ veikla neatitiks reikalavimų, ji negalės vykti. Taip pat ji tvirtino, kad vandenviečių dydžiai yra nuolatos tikslinami, šis procesas normalus ir nėra lengvinamas.

„Bendruomenių nuogąstavimai yra logiški ir visi piliečiai turi teisę gyventi švarioje aplinkoje. Keliami klausimai yra teisingi. Bet dar kartą noriu pasakyti, ką ir jiems sakiau. Gyvename teisinėje valstybėje, aktais reglamentuotos procedūros, tiek dėl vandenviečių apsaugos zonų keitimo, tiek dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl veiklos pradžios, dėl draudimų. Tai jeigu sąlygos nebus išpildomos, tai veikla negali būti vykdoma“, – aiškino viceministrė.

„Gali būti vandenviečių dydžių tikslinimas, mažinimas, didinimas. Tai yra normalus, gyvenimiškas procesas. Ta tvarka nėra nauja. Nei ji kažkaip lengvinančiai peržiūrėta, nei kažkaip. Tiesiog reaguojant į teismo sprendimą yra aiškiai įvardinta teisė, kas gali inicijuoti tokio projekto rengimą“, – pridūrė ji.

Visgi V. Vyskupaičio ir Pagirių bendruomenės tokie teiginiai neįtikino. Anot jų, vis tiek atrodo, lyg institucijos tiek taiso savo klaidas gyventojų sąskaita, tiek vėl bando sumažinti visos Lietuvos mastu matomą problemą.

„Ministras sako, kad padarė klaidų, verslas sako tą patį. Mes klaidų nepadarėme, tai kodėl mes turime aukoti dar, kad jūs savo problemas išspręstumėte?“ – kreipėsi V. Vyskupaitis.

Viceministrė pripažino, kad tam tikrų institucijų klaidų šioje istorijoje būta, bet gamyklos veikla bus nuosekliai tikrinama ir reikalaujama įrodyti, kad vandenį galinčios užteršti medžiagos naudojamos nebus.

„Tikrai reikia pripažinti, šioje istorijoje klaidų būta ir tam tikrų netikslumų dėl ko finišo tiesiojoje kyla problema. Nes buvo deklaruojama vienaip, bet faktas išlindo kitas. Bet tai, kad ji neveikia iki šiol, rodo, kad nuolaidžiavimų nėra. Ir visi veiklos vykdytojai turės atitikti reikalavimus. O šiuo atveju bus akivaizdus reikalavimas įrodyti, kad nenaudojamos cheminės medžiagos“, – komentavo viceministrė.

„Šis objektas pakliūna į padidinto dėmesio objektų sąrašą. Ir natūralu, kad patikros aplinkosauginės yra ir kokybiškos ir reguliarios, tą galiu pasakyti“, – tvirtino ji.

Ji taip pat paragino bendruomenę bendradarbiauti ir vesti dialogą su „Homanit Lietuva“, taip atitinkant „gerąją Vakarų patirtį“.

Paklausta, kodėl į gyventojų klausimus neišėjo atsakyti S. Gentvilas, R. Radavičienė tvirtino, kad ministras tiesiog negalėjo rasti laiko savo darbotvarkėje.

„Ministro tiesiog darbotvarkė kitaip buvo suplanuota. Aš pati tik sužinojau, kad tokį piketą turėsime, tik atvykusi į darbą“, – informavo ji.

Visgi po viceministrės atsakymų kai kurie piketuotojai neslėpė nepasitenkinimo.

„Neįtikino argumentai. Pozicija yra nuvilianti“, – Pagirių bendruomenės požiūrį apibrėžė viena protesto dalyvė.

„Dabar paprasčiausiai bus eksperimentuojama su žmonių gyvybėmis“, – įvertino kita.

A. Sysas: situacija kelia labai daug klausimų

Į piketą atvykęs parlamentaras, socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad situacija kelia daug klausimų. Anot jo, ieškant kur galėtų stovėti „Homanit Lietuva“ gamykla, prie to dirbo kelių ministerijų ir „Investuok Lietuvoje“ komandos, tad stebina, kodėl pasirinkta būtent vandenvietės teritorija.

„Gal ministras ar abu ministrai (aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – ELTA) galėtų pasakyti, ar kažkas atsako už tai, ką padarė. Ar buvo nubaustas nors vienas žmogus, kuris derino sutikimus, leidimus. Nes derino tai ne vienas ministras, tai darė visa komanda, tarp to ir iš „Investuok Lietuva“. Ir kai ieškojo kur statyti, akivaizdžiai matė, kad vandenvietė šalia ir ribojimai griežti. Tai čia daug klausimų, kaip galima statyti gamyklą neleistinoje vietoje“, – pirmadienį žurnalistams aiškino A. Sysas.

Politikas taip pat tvirtino, kad Aplinkos ministerija sprendžia problemą pačiu blogiausiu būdu – keisdama įstatymą. Jis pridūrė, kad jeigu šiuo metu vykstantys ginčai teismuose baigsis nenaudingai bendruomenei, kartu tai sukurs labai blogą pavyzdį ir precedentą.

„Praeitą savaitę bendruomenė kreipėsi į mane pagalbos. Nes jau įvyko du teismai ir vietoje to, kad ministras spręstų tą problemą tinkamai, jis tai daro paprasčiausiu būdu – keičia įstatymą ir taip blogina sąlygas gyventi. (…) Gerbiamas ministras bandė pateisinti susidariusią situaciją, tuo, kad „Investuok Lietuvoje“ padarė klaidų, kad negavusi leidimo leido statyti. Bet šiuo metu yra teisminiai ginčai, kurie gali būti nenaudingi bendruomenei, kas būtų blogas pavyzdys“, – komentavo jis.

Regionų administracinis teismas gegužės pradžioje įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti įmonės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajono Pagirių kaime statomos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Medžio plokščių gamykla, kaip pranešė teismas, veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje yra griežtai ribojama ūkinė veikla.

Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ teigia „esanti įsitikinusi“, kad plokščių gamybą šioje zonoje vykdyti norinti „Homanit Lietuva“ planuoja naudoti chemines medžiagas. Šios rizikos, gyventojų teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra neįvertino darydama poveikio aplinkai vertinimą.

Pagirių bendruomenė taip pat kaltino agentūrą netinkamai atlikus oro taršos vertinimą, be to, teigė, kad įmonės gamyboje galimai planuojamos naudoti dervos išskirtų didesnį pavojingų medžiagų kiekį nei nurodyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

„Homanit“ investicijos į įmonę Pagirių kaime siekia 200 mln. eurų.