Prie naujo starto: tęstinumas ir neišvengiamos permainos

Praėjusią savaitę Panevėžio rajono savivaldybės administracija tarybos nariams pateikė 2021 m. biudžeto projektą.  Planuojamos biudžeto pajamos – 38,9 mln. eurų. Iki vasario 17 dienos biudžeto projektą svarsto rajono tarybos komitetai. Biudžeto projektas pateiktas rajono visuomenei.

GPM įplaukos nedidinamos

„Įvertindami praėjusių metų biudžeto surinkimo rezultatus, šiemet planuojame tokias pat kaip pernai įplaukas iš  gyventojų pajamų mokesčio – beveik 20,6 mln. eurų. Tačiau pernai planuotoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio savo pataisas padarė pandemija. Kaip ir visa Lietuva, taip ir Panevėžio rajonas šių planuotų pajamų nesurinkome. Pritrūko apie 1 mln. eurų“, – biudžetą apžvelgia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis

„Rajone turime nemažai verslo – nuo smulkaus iki stambaus. Stambesnės įmonės kruta, bet smulkiajam verslui, ypač paslaugų, labai sunku, nes jau keli mėnesiai jų veikla sustabdyta. Mūsų rajonas žemdirbiškas. Žmonės savo užaugintą produkciją dažniausiai realizuodavo turguje, o dabar ta galimybė sustabdyta. Ir nežinia, kiek dar tai tęsis“, –  verslo padėtį rajone apibūdina Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Panevėžio rajono savivaldybė turi senas tradicijas pagerbti verslininkus, ūkininkus. Tradicija nebuvo pamiršta ir 2020-aisiais metais. Tik jų rengimo vieta pasikeitė. Jie buvo surengti ne salėje, o atviroje erdvėje, kad būtų išlaikomas saugus atstumas. „Dabar turime daug gražiai sutvarkytų erdvių, tinkančių įvairiems renginiams“, – pasidžiaugia Eugenijus Lunskis.

Kaip pažymi savivaldybės administracijos direktorius, rajono 2021 metų biudžetas beveik 38,9 mln. eurų. Didžiausių įplaukų tikimasi iš įvairių mokesčių – beveik 21,6 mln. eurų. Kiek daugiau nei 14,2 mln. eurų – dotacijos, per 8 mln. eurų sudaro valstybės skirtos mokymosi lėšos, apie 4 mln. eurų – valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Daugiau kaip 1,8 mln. eurų – ES paramos lėšos.

Projektai nesustojo

Tai, kad iki patvirtinto 2020 metų biudžeto pritrūko apie milijono eurų, pasak administracijos direktoriaus didesnės neigiamos įtakos neturėjo savivaldybės planams įgyvendinti.

„Finansų ministerija savivaldybėms sudarė galimybes skolintis, tad Panevėžio rajono savivaldybė pasiskolino nesurinktą milijoną. Taigi įskaičiuojant paskolą, rajono 2020 metų biudžetas buvo vykdomas. Šiemet laukiame Finansų ministerijos sprendimo, kaip pasiskolintos lėšos turės būti sugrąžintos, – apie praėjusių metų biudžeto vykdymą pasakoja Eugenijus Lunskis. – Praėjusiais metais  Vyriausybė dėl pandemijos papildomai skyrė lėšų keliams tvarkyti, socialinėms pašalpoms. Viską susumavus, praėjusių metų biudžetas – apie 47,431 mln. eurų.“

Kaip pažymi administracijos direktorius, už papildomai gautas lėšas buvo padaryta nemažai darbų. „Džiaugiamės, kad Krekenavos kultūros centro renovacija pasiekė pusiaukelę. Tikimės, kad šiemet darbus baigsime savivaldybės biudžeto pinigais, o jei reikės, trūkstamą sumą pasiskolinsime. Pernai užbaigta Piniavos vaikų darželio-mokyklos su sporto salės statyba ir įrengimas. Pasinaudodami Susisiekimo ministerijos papildomai skirtomis lėšomis, išasfaltavome nemažai rajono gyvenviečių gatvių, – apie įgyvendintus projektus pasakoja savivaldybės administracijos direktorius. – Rajone įgyvendinta nemažai ES finansuojamų projektų.“

Netrumpas Panevėžio rajone įgyvendintų projektų sąrašas. Investavus apie 800 tūkst. eurų, baigiami rekonstruoti rajono socialinių paslaugų centro Gustonių socialinės pagalbos namai. Įgyvendinus projektą bus įrengtos 22 vietos, ženkliai pagerintos senelių gyvenimo sąlygos.

Priemiestinėje Dembavos gyvenvietėje pagerintos sąlygos kultūros renginiams. Tam prie esamų kultūros įstaigos patalpų buvo pastatytas daugiau kaip 100 kv. metrų priestatas. „Įgyvendinami du europiniai projektai gyvenviečių gyvybingumui skatinti.  Jie vykdomi Velžio ir Piniavos gyvenvietėse. Investavus per milijoną eurų, Velžyje, atsirado penkios gražiai sutvarkytos erdvės. Įrengtas paplūdimys, sutvarkyta teritorija  prie mokyklos, skveras, pagražėjo daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai, juose įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.  Apie 90 proc. darbų atlikta ir Piniavoje. Šioje gyvenvietėje bus sutvarkytas paupys. Jame bus įrengtos daugiafunkcės aikštelės, architektų siūlymu nutiesti pėsčiųjų takai. Gyvenvietėje atsirado aikštė, kurioje Piniavos gyventojai galės rengti šventes, susitikimus, kitus renginius, – apie nuveiktus darbus pasakoja direktorius. – Galbūt šiemet dėl pandemijos projektinės veiklos apimtys gali šiek tiek sumažėti, bet tai nebus ryškus sumažėjimas.“

„Be direktoriaus paminėtų projektų, manau, labai svarbu, kad praėjusiais metais atlikti vidaus remonto darbai Smilgių vaikų darželyje, įkurtos dvi papildomos grupės. Gyvenvietė nėra maža ir vietų vaikų darželyje poreikis gan didelis. Dabar, tikiuosi, gyventojų poreikiai bus patenkinti, – pažymi savivaldybės administracijos direktorius Antanas Kaminskas. – Sutvarkyta nemažai gatvių, kelių, pagerintas apšvietimas, buvo įgyvendinami vandentvarkos projektai. Jie nėra dideli, bet ne mažiau svarbūs. Juk net vienas laiku ir tinkamoje vietoje pakabintas šviestuvas yra labai didelis dalykas.“

Tad, kaip pabrėžia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vadovai, šiais metais bus tęsiami ankstesni projektai, pradedami nauji.

Optimizavimą stumia sumažėję poreikiai

Pasidžiaugęs, kad jau pavasarį švietimo įstaigoms pavyko įveikti pandemijos iššūkius,  kad valstybės ir savivaldybės rūpesčiu ir lėšomis visi vaikai gali dalyvauti nuotolinėse pamokose, mero pavaduotojas Antanas Pocius apgailestauja, kad neišvengiamas švietimo tinklo optimizavimas.

„Pernai savivaldybės taryba ir administracija labai atidžiai peržiūrėjo švietimo įstaigų tinklą. Kai kuriose mokyklose pradėjo trūkti ne tik mokinių, bet ir mokytojų. Tik vienas kitas mažų mokyklų mokytojas dirba vienoje mokykloje.  O tai nėra gerai. Tai neigiamai atsiliepia  mokyklų bendruomenėms. Nepatogu ir patiems mokytojams. Kai reikia trankytis iš mokyklos į mokyklą dėl kelių pamokų, atsiranda grėsmė, kad nukentės ugdymo kokybė“, – kalba mero pavaduotojas.

Rajono taryba, įvertinusi susidariusią padėtį, nusprendė uždaryti keturias pagrindines mokyklas –

Linkaučių, Žibartonių, Berčiūnų, Karsakiškio.  „Linkaučiuose ir Žibartonyse yra paliktos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Berčiūnuose nėra  vaikų net ikimokyklinio ugdymo įstaigai.  Vos keli vaikai belankė ir Karsakiškio pagrindinę mokyklą. Mokyklų tinklas peržiūrimas ir šiais

metais. Kai kurios mažos mokyklos prijungiamos prie gimnazijų. Jau priimtas sprendimas prijungti

Miežiškių pagrindinę mokyklą prie Raguvos gimnazijos. Mokykla Miežiškiuose lieka,

bet nebelieka  mokyklos administracijos. Sprendžiama kokius komplektus palikti Miežiškiuose, o

kokius mokinius vežti į Raguvą. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos savarankiškumą praranda ir

Vadoklių pagrindinė mokykla. Ji tampa Ramygalos gimnazijos filialu. Smarkiai

sumažėjus mokinių skaičiui, iš mokyklų valdymui skiriamų lėšų nebegalima išlaikyti šių mokyklų

vadovų. Trūkstamas lėšas galima skirti iš rajono savivaldybės biudžeto, bet tai neekonomiška, juo labiau, kad rekomenduojama mažinti valdymo išlaidas, – švietimo įstaigų padėtį apžvelgia mero pavaduotojas Antanas Pocius. – Ir vieno mokinio išlaikymas mokyklose, kuriose smarkiai sumažėję vaikų, kelis kartus brangesnis – nuo 1000 iki 4000 eurų vienam vaikui. O mokymosi rezultatai didesnėse mokyklose, kur vaiko mokymas kainuoja nepalyginamai mažiau, geresni.“

Kaip pabrėžia Antanas Pocius, rajone puikiai sureguliuotas mokinių pavėžėjimas. Mokyklos turi daugiau kaip 30 autobusų. Taip pat yra pasirašyta sutartis su rajono gyventojus aptarnaujančiais vežėjais, kad jie pavėžėtų ir mokinius. „Panevėžio rajone ir anksčiau buvo vežama daugiau kaip 56 proc. moksleivių, tad nedidelis vežamų vaikų skaičiaus padidėjimas problemų nesudarys“, – patikina Antanas Pocius.

Tačiau uždarytos švietimo įstaigos, pasak mero pavaduotojo, savivaldybei tampa galvos skausmu. Pastatai atnaujinti, puikiai sutvarkyti, bet didžiuliai sovietmečio laikų statiniai, kai kaimo mokyklose  mokydavosi po kelis šimtus vaikų, šiandien niekam nereikalingi. Tokio vaikų skaičiaus mažėjimo niekas nesitikėjo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vyriausybė ragino kaip galima greičiau modernizuoti mokyklas.

„Prisimenu vieną pokalbį su buvusiu Anykščių rajono savivaldybės meru, dabar Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Sauliumi Nefu. Anykščių rajonas vos ne pirmasis ėmėsi atnaujinti mokyklas. Jis man sakė: „Aš viską buvau numatęs, bet nebuvau numatęs vieno dalyko – kad taip drastiškai sumažės vaikų.“ Tačiau taip atsitiko. Viską padarė ekonomika. Ūkininkai naudoja modernią techniką. Neretame ūkyje įdiegtas palydovinis technikos valdymas. Kiek jiems reikia darbininkų?.. Vieno – kito. Tad žmonės ir keliasi iš kaimo į miestus arba visiškai palieka Lietuvą. Tai, kad mažai vaikų, ne gimstamumo mažėjimo pasekmė. Lietuvoje vis mažiau žmonių, galinčių gimdyti“, – mintimis dalijasi mero pavaduotojas Antanas Pocius.

Jo teigimu, mažėjantis gyventojų skaičius vis labiau spaudžia peržiūrėti kultūros įstaigų tinklą. Kol kas jis Panevėžio rajone vienas plačiausių. Yra 22 kultūros centrai ir jų filialai, 35 viešosios bibliotekos filialai. Jų išlaikymui reikalingos didelės lėšos, o  kai kurių įstaigų paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius  katastrofiškai sumažėjęs. „Be abejo, galvodami apie stambinimą, atsižvelgsime, kad ir mažesnių kaimų gyventojai turėtų kur susirinkti, surengti renginį“, – sako vicemeras ir priduria, kad per pavasario karantiną buvo apsidžiaugęs, jog nereikia vykti į renginius, kurių rajone kiekvieną savaitgalį po kelis vykdavo. – Atsiimu savo žodžius. Labai pasiilgau renginių.“

Peržiūrimas ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklas. Rajone yra apie 30 medicinos punktų. Keturi jų pernai buvo uždaryti. „Tačiau gyventojai neliko be medikų priežiūros. Punkte dirbę felčeriai aprūpinti transportu ir patys iki karantino nuvažiuodavo pas žmones, kuriems reikalinga jų pagalba. Kiek teko kalbėtis, žmonės pasikeitusia paslauga labai patenkinti“, – teigia vicemeras.

Taupant lėšas, prie savivaldybės poliklinikos pernai prijungtas Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras.

Nuotolinis bendravimas neatstoja kontaktinio

„Visuomenėje yra tam tikras slogutis. Daug nežinios, žmonės pavargę. Nuotaiką slegia ir skelbiama informacija, kad Lietuva pagal užsikrėtimų koronavirusu pirmaujame Europos Sąjungoje.  Žmonės pavargo nuo neaiškumų. Kad ir skiepijimo galimybės.  Kad pirmenybė buvo skirta medikams, žmonės labai gerai supranta ir pripažįsta, kad tai buvo geras sprendimas. Suprantama, kad pradėti skiepyti mokytojai, o toliau?.. Žmonės skambina į savivaldybę, klausia, kada pas mus bus pradėtas vakcinavimas, savivaldybė esame pasirengę padėti, kad šis procesas paspartėtų. Tačiau kol kas yra daug neaiškumų. Manau, žmonėms būtų ramiau, jei būtų pasakyta, kada ir kokios žmonių grupės bus skiepijamos. Man atrodo, yra atsiradęs per didelis rūšiavimas, kas žmonėms sukelia neigiamas nuotaikas, – karantino metu atsiradusiomis rajono gyventojų nuotaikomis dalijasi meras Povilas Žagunis. – Slogutį didina ir bendravimo apribojimai. Nebėra renginių, kuriuose žmonės susitikdavo, pasikalbėdavo. Nuotoliniai renginiai, nors jų rengiama nemažai, nepakeičia gyvo bendravimo. Anksčiau būdavo, važiuoji per rajoną, pamatai žmogų, kieme besisukiojantį, sustoji, užeini, pasiteirauji, kaip jis gyvena, kaip jam sekasi. Žmogus pakviečia prie arbatos, išsikalbame. Dabar to nėra. Savivaldybė yra sudariusi sąlygas gauti psichologo paslaugas. Tas paslaugas yra pasirengę teikti mokyklose dirbantys psichologai. Tačiau kaimo žmogus labai atsargiai į tą pagalbą žiūri. Ir aplinka to nėra pasirengusi priimti. Gerai, kai pagalba teikiama telefonu, o jei psichologas į namus ateitų… Iškart atsiranda tam tikrų vertinimų, kas žmogui nėra malonu. Ir daugeliu atveju psichologas neatstos nuoširdaus pašnekesio prie arbatos ar pabendravimo per renginius. Neigiamai žmonių nuotaikoms atsiliepia ir galimybės patekti pas gydytoją. Džiaugiamės savo rajono medikais, jie per pandemiją tikrai puikiai dirbo ir dirba, atsidavusiai dirbantiems, bet turintiems kitų sveikatos sutrikimų žmonėms jie nebepajėgūs padėti.“

Pasak mero, lieka viltis, kad užsikrėtimų atvejų pagaliau sumažės ir žmonės galės drąsiau išeiti iš namų, drąsiau sėsti į visuomeninį transportą, drąsiau nueiti į prekybos centrą, galės laisvai keliauti.

„Nuo spalio mėnesio nemačiau Vilniuje gyvenančių anūkų, – paklaustas, kaip karantinas pakeitė jo asmeninį gyvenimą, sako Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. – Anksčiau bent kartą per savaitę važiuodavome į Vilnių, turėdavome įvairių susitikimų, pasitarimų, vykdavo įvairūs renginiai. Pasitarimai su Vyriausybe vyksta nuotoliniu būdu. Su rajone išrinktais Seimo nariais bendraujame telefonu, bet tas bendravimas ne visada lygiavertis kontaktiniam. Esu Europos Sąjungos Regionų komiteto narys ir vykdavau į Briuselį. Dabar to nėra. Taip kad mano asmeninis gyvenimas per karantiną kardinaliai pasikeitė.“