4 liepos, 2023
ELTA

Prie Seimo – benzopjūklų garsai: žalieji ragina parlamentarus pasirašyti susitarimą dėl miškų

Lietuvos žaliųjų partija kvietė parlamentarus atlikti pareigą Lietuvos miškų ateičiai. ELTA / Dainius Labutis

Antradienį benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kviečia parlamentinių partijų atstovus išeiti iš Seimo rūmų ir atlikti pareigą Lietuvos miškų ateičiai – pasirašyti jau ilgiau nei metus politinio dėmesio stokojantį „Nacionalinį miškų susitarimą“, rašoma pranešime žniasklaidai.

Daugiau nei 400 įvairių sričių specialistų sutelkęs dokumentas, kuriuo siekta apibrėžti labiau subalansuotą šalies miškų vystymą, baigtas rengti pernai birželį, tačiau iki šiol nėra patvirtintas parlamentinių partijų parašais. Siekdama atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją, Lietuvos žaliųjų partija prie Seimo rūmų politikams gamina „priminimo žinutes“ – benzopjūklu pjausto ir raudonais dažais ženklina krituolio rastą. Anot žaliųjų, rasto likimas simbolizuoja netolimą, be ilgalaikės vizijos paliktų šalies miškų ir jų ekosistemų ateitį. Visas rasto kalades aktyvistai kraujo imitacija individualiai adresuoja kiekvienai iš parlamentinių partijų ir išvežioja po jų būstines, ragindami nesitepti rankų šalies turto naikinimu.

„Šokiruojančiu simboliu tikimės priversti kolegas politikus atsipeikėti – ilgiau nei metus vilkinamas Nacionalinio miškų susitarimo pasirašymas gresia tiesioginiu gyvybės miškuose pražudymu. Nors bendras miškų plotas Lietuvoje auga, juose sugeriamas CO2 kiekis jau nuo 2011 metų mažėja. Nutylima, kad esamos miškų valdymo praktikos (plynųjų kirtimų dominavimas, ūkinių miškų tvarkymas saugomose teritorijose ir kt.) kelia grėsmes daugiau nei 70 proc. europinės svarbos augalų ir gyvūnų buveinių, daugiau nei 60 proc. rūšių”, – teigė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Anot Žaliųjų vadovės, esama situacija kuria ateičiai itin pavojingą precedentą.

„Ciniškas politikų požiūris, nukišant bendrakūra suderintą dokumentą į stalčių, žlugdo visuomenės pasitikėjimą teisėkūros skaidrumu. Pasiekti susitarimai kainavo daugiau nei keturiasdešimties skirtingų interesų grupių laiką ir pastangas, už kuriuos politikai vietoj padėkos siunčia signalą – profesionalų išdiskutuoti kompromisai yra mažiau svarbūs už atskirų išrinktųjų nuomones. Toks precedentas gali visam laikui pakirsti pilietinį dalyvavimą,” – sako I. Budraitė.

Asmeniškai Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procese dalyvavęs Remigijus Lapinskas akcijos metu pabrėžia, kad dokumente išdėstyta pamatinė vizija diktuoja uždavinius tolimesnėms miškų apsaugos priemonėms, todėl jos įtvirtinimas politiniu lygiu – kritiškai svarbus.

„Dokumente numatyta, kad iki 2050-ųjų šalies miškingumas turi pasiekti 40 proc. teritorijos (šiuo metu jis sudaro 33,7 proc). Tam, kad iš žodžių tikslas virstų realybe, sutarta vystyti naują miškininkystės formą – agromiškininkystę, auginti daugiau įvairiarūšių bei įvairiaamžių miškų, griežčiau saugoti saugomose teritorijose esančias ekosistemas. Taip pat atsižvelgta į poreikį didinti miškininkų ir susijusių profesijų darbuotojų atlyginimus, investuoti į miškų mokslo ir studijų stiprinimą”, – vardija R. Lapinskas.

Žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad susitarta ir dėl privačios miškų nuosavybės apsaugos.

„Pagal susitarimą valstybė galėtų riboti ūkinę veiklą privačiuose miškų sklypuose tik tinkamai, rinkos kaina kompensuodama praradimus arba teisingai išpirkdama privačius sklypus, – pasakoja R. Lapinskas. –Nuoseklumui išlaikyti būtų labai išmintinga parašais fiksuoti pasiektą rezultatą ir kuo skubiau dirbti su kitais vizijos įgyvendinimui reikalingais teisės aktais – pavyzdžiui, Nacionaline miškų strategija, laikotarpiui iki 2050-ųjų metų. Neturime laiko trypčioti vietoje, nes norai teliks popieriuje.”

Renginio metu žalieji pirmieji uždėjo parašą ant Nacionalinio miškų susitarimo dokumento deklaruodami, kad to paties tikisi iš kitų politinių organizacijų.

Pranešime žiniasklaidai primenama, kad Nacionalinis susitarimas dėl miškų – pirmoji partneryste ir dialogu grįsta Lietuvos miškų ateities vizija, pateikianti suinteresuotųjų šalių sutartas bendras nuostatas dėl šešių temų. Susitarimo rengimo procesą 2021 metų balandį inicijavo Aplinkos ministerija. Vienu iš proceso tikslų laikytas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas. Aplinkos ministras S. Gentvilas buvo įvardijęs keletą terminų susitarimui pasirašyti, tačiau partijos į juos neatsiliepė.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

KAM / K. Kavolėlio nuotr.
12 balandžio, 2025

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarti karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų plėtros Lietuvoje. […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

10 balandžio, 2025

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento (EP) nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui […]

9 balandžio, 2025

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartoja, jog šalyje yra poreikis steigti dar vieną karinį poligoną. Vis dėlto, politikės teigimu, dėl […]

Nida Grunskienė. ELTA / Josvydas Elinskas
9 balandžio, 2025

Vadinamosiose „čekiukų“ baudžiamosiose bylose, susijusiose su nepagrįstu savivaldybių lėšų panaudojimu tarybos narių veiklai, įtarimų dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo […]

5 balandžio, 2025

Biržuose darbo vizitu viešėjęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su rajono savivaldybės vadovais ir lankėsi vienose didžiausių regiono įmonių. Ketvirtadienio […]

5 balandžio, 2025

Vilniuje, prie miesto savivaldybės, šeštadienį surengtas jau trečiasis protestas dėl viešojo transporto bilietų branginimo. Šeštadienį į protestą prie Vilniaus miesto […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

30 kovo, 2025

Suskaičiavus Panevėžio miesto mero rinkimų antrojo turo balsus, paaiškėjo, kad juos laimėjo politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė. Pirminiais […]

29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Europarlamentarai ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimus dėl visose ES valstybėse galiosiančių naujų vairuotojų pažymėjimų taisyklių. Pagal naujas taisykles, […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

Regionų naujienos