Priemonės, padėsiančios sumažinti į sąvartynus iškeliaujančių atliekų kiekį
2000 m. prasidėjo nauja atliekų tvarkymo Lietuvoje era, kuomet buvo pradėta uždarinėti senus pavojų žmonių sveikatai bei aplinkai keliančius sąvartynus. Siekiant atliekų tvarkymą Lietuvoje organizuoti kaip ir visoje Europoje, kurioje atliekų tvarkymo hierarchija numato atliekų šalinimą sąvartynuose kaip mažiausiai priimtiną atliekų tvarkymo būdą, savivaldybės skatinamos vykdyti kontrolę bei kurti įvairias strategijas, kurios būtų efektyvios ir padėtų sumažinti į sąvartynus iškeliaujančių atliekų kiekį.
Tam, kad išvežamų atliekų kiekis sąvartynuose mažėtų ir už šiukšlių išvežimą visiems gyventojams nereiktų permokėti, jau kuris laikas aktyviai skatinamas įvairus atliekų tvarkymas, rūšiavimas, perdirbimas. Nuo 2015 m. Lietuvoje turėtų pradėti veikti regioniniai mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, kuriuose iš bendro atliekų srauto bus atskirtos perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos ir pakuotės, biologiškai skaidžių atliekų kiekis, perdirbimui netinkama degi frakcija. Tokie įrenginiai Europoje pradėjo veikti dar 1970 m. (įvairiose šalyse skirtingai), o nuo 2005 m. pasenę keičiami naujais, modernesniais. Taip pat pastaruoju metu aktyviai plečiamas atliekų rūšiavimo konteinerių tinklas, įrenginėjamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, gyventojai aprūpinami kompostavimo konteineriais.
Po gyventojų pirminio rūšiavimo namuose ir antrinio rūšiavimo MBA įrenginiuose į sąvartynus turėtų patekti visai nedaug atliekų. To tikisi ir Kauno regionas, kuris atliekų tvarkymo sistemos plėtros darbus pradėjo 2013 m., įgyvendinant projektą „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“.
VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) įgyvendinamas projektas „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ jau artėja prie pabaigos. Statomose mechaniškai apdorojamų ir rūšiuojamų atliekų stotyse Kaune (Kauno MBA) ir Kėdainių Zabieliškio sąvartyne (Kėdainių MAR) sėkmingai baiginėjami mechaninio – biologinio apdorojimo, atskyrimo ir rūšiavimo pastatų statybos bei įrenginių montavimo darbai. Tiek Kėdainių MAR, tiek Kauno MBA jau pristatyta visa reikiama įranga, baigiami jos montavimo darbai. Artimiausiu metu tikimasi pradėti jos derinimo bei paleidimo darbus. Jau padėti ir sėkmingai vykdomi aplinkos sutvarkymo darbai.
2012 – 2014 metų periodu Kauno regiono gyventojams buvo išdalinta daugiau kaip 26 tūkst. maisto bei žaliųjų atliekų kompostavimui skirtų konteinerių. Konteineriai atliekų kompostavimui dalinami ir dabar, dar numatoma išdalinti daugiau kaip 3 tūkst. konteinerių. Ateityje tikimasi gauti papildomą finansavimą papildomam konteinerių įsigijimui.
KRATC vykdomo projekto privalumas – sukuriama biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūra. Tvarkant atliekas, sumažėja teritorijų užterštumas ir į sąvartyną šalinamų atliekų kiekis, užtikrinama švaresnė aplinka, padidėja antrinių žaliavų surinkimas bei jų paruošimas perdirbimui.
Projektas „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymas“ priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Projekto biudžetas siekia daugiau kaip 34,527 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 29,244 mln. eurų skiriami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, daugiau kaip 5,282 mln. eurų prie projekto įgyvendinimo prisideda projekto vykdytojas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.
